Šiaurės fryzų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šiaurės fryzų kalba
Frasch, Fresk, Freesk, Friisk
Kalbama: Vokietija
Kalbančiųjų skaičius: 8000–10 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indeuropiečių
 germanų
  vakarų germanų
   anglų-fryzų
    fryzų
    šiaurės fryzų

Rašto sistemos: lotynų
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Šiaurės Fryzija, Helgolandas
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2:
ISO 639-3: frr

Šiaurės fryzų kalba (Frasch, Fresk, Freesk, Friisk) – vakarų germanų šakai priklausančios fryzų kalbos šiaurinių tarmių grupė. Ši kalba vartojama Šiaurės Fryzijoje, kuri yra Jutlandijos pusiasalio pietvakariuose, šiaurės Vokietijoje (Šlėzvigas-Holšteinas). Tikslus kalbančiųjų skaičius nežinomas (paprastai duomenys nurodomi tarp 8 ir 10 tūkst. žmonių[1]).

Šiaurės fryzų kalba yra viena iš 3 fryzų kalbų tarmių grupių (kitos dvi – vakarų fryzų ir rytų (Zaterlando) fryzų).

Išskiriama 10 šiaurės fryzų tarmių:

  • Salinės:
    • Ziulto fryzų
    • Fėro-Amrumo fryzų
    • Helgolando fryzų
  • Žemyninės:
    • Vidinghardės fryzų
    • Bekinghardės fryzų
    • Karhardės fryzų
    • Šiaurės Gėshardės fryzų
    • Vidurio Gėshardės fryzų
    • Pietų Gėshardės fryzų (išnyko 1981 m.)
    • Haligeno fryzų
    • Aiderštato fryzų (išnyko XVIII a.)
    • Štrando fryzų (išnyko XVIII–XIX a.)

Salų ir žemyno tarmės gerokai skiriasi – pirmosios ankstyvesnės, ryškiai paveiktos pietų danų tarmių, o kitos vėlyvesnės, paveiktos vokiečių žemaičių tarmės. Kadangi istoriškai šiaurės fryzai neturėjo jokio ryškesnio kultūrinio centro, tarmės tarpusavyje maišėsi nedaug, nesusidarė jokios bendrinės kalbos. Pietinės tarmės (Štrando, Aiderštato) išnyko XVIII–XIX a., kadangi vietos fryzai perėmė vokiečių kultūrą, be to, į tuos kraštus atsikėlė daug olandų darbininkų.

Tarmių tarpusavio skirtumai:

Tarmė Tėvas Motina Sesuo Brolis
Ziulto Faaðer Mooter Sester Bröðer
Fėro aatj mam saster bruler
Amrumo bruder
Haligo baabe mäm soster bröör
Helgolando Foor Mem Söster Bruur
[Vidinghardės tääte määm broor
Karhardės mäm brauder
Bekinhardės taatje mam brouder
Vidurio Gėshardės ate mäm broor
Pietų Gėshardės fåår, fååðer brööðer
Šiaurės Gėshardės fååje soster brår

Šiaurės fryzų kalba nykstanti, įtraukta į UNESCO „raudonąją knygą“. Kalbančiųjų skaičius mažėja, kalbą moka daugiausia vyresni fryzai. Padėtis geresnė Fėro, Amrumo salose ir Risumo-Lindholmo apylinkėse, kur vietinės tarmės mokoma mokykloje. Sparčiausiai nyksta pietinės tarmės. Visi šiaurės fryzai moka vokiečių kalbą (standartinę, dalis – vok. žemaičių tarmę), gyvenantys šiaurėje – ir danų (pietų jutlandų). Šlėzvige-Holšteine šiaurės fryzų kalba saugoma kaip mažumų kalba, nuo 2004 m. ji yra oficiali kalba Šiaurės Fryzijos ir Helgolando apskrityse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]