Pereiti prie turinio

Fryzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fryzija
Friesland
Valstybė Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Administracinis centras Leuvardenas
Savivaldybės 18
Gyventojų (2023) 659 551[1]
Plotas 5 740 km²
Tankumas (2023) 115 žm./km²
ISO 3166-2 NL-FY

Fryzija (ol. Friesland, fryz. Fryslân) – Nyderlandų provincija, esanti šalies šiaurinėje dalyje. Šiaurėje ribojasi su Šiaurės jūra, rytuose su Groningeno ir Drentės, pietuose su Overeiselio ir Flevolando provincijomis.

Provincijos plotas 5 753 km², tai yra rečiausiai apgyvendinta provincija valstybėje.[2] 2023 m. Fryzijoje gyveno 660 000 gyventojų,[3]

Provincija yra padalinta į 18 bendruomenių (municipalitetus). Administracinis centras ir didžiausias miestas – Leuvardenas; jame gyvena 123 107 gyventojai.[4] Kitos didesnės bendruomenės Fryzijoje yra Snekas, Herenvenas, Smalingerlandas (įskaitant Drachteno miestą).

Aldės Feaneno nacionalinis parkas
Vatų jūra
Šiaurinio kranto Fryzijos kraštovaizdis
Palydovinė Fryzijos nuotrauka

Fryzija yra didžiausia Nyderlandų provincija, jeigu į ją įskaičiuojami vandens plotai, pagal žemės plotą tai yra trečia pagal dydį provincija.

Provincijos teritorija kadaise buvo senovinio didesnio Fryzijos regiono dalis. Fryzijos reljefas yra labai lygus, jos žemę daugiausia sudaro pievos, joje yra daug ežerų. Aukščiausias regiono taškas – Vlilando sala (45 m).

Fryzijoje yra keturi Nyderlandų nacionaliniai parkai: Širmonikogo nacionalinis parkas (Schiermonnikoog), Aldės Feaneno nacionalinis parkas (Alde Feanen), Lauersmero nacionalinis parkas (Lauwersmeer) (iš dalies Groningene) ir Drentės−Fryzės Voldo nacionalinis parkas (Drents-Friese Wold) (taip pat iš dalies yra Drentėje).

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dešimt didžiausių Fryzijos miestų:[5]

# Miestas Gyventojų skaičius
1 Leuvardenas 96 578
2 Drachtenas 44 598
3 Snekas 33 401
4 Herenvenas 28 497
5 Harlingenas 15 729
6 Dokiumas 13 145
7 Fraenkeras 12 995
8 Jaurė 12 902
9 Volvega 12 738
10 Lemeras 10 220

Fryzija yra viena iš dvylikos provincijų Nyderlanduose, turinčių savo nacionalinę kalbą. Nacionaline kalba Fryzijoje yra laikoma vakarų fryzų kalba. Kalbos politika Fryzijoje yra jos išsaugojimas. Fryzijoje fryziškai kalbančių rajonų pradinėse ir vidurinėse mokyklose vakarų fryzų kalba yra privalomasis dalykas.

„Elfstedentocht“ finišas 1956 m.

Provincija garsi greitojo čiuožimo sportu, esant palankioms orų sąlygoms vyksta masiniai čiuožimai. Kai žiemos būna pakankamai šaltos gėlo vandens kanalams smarkiai užšalti, provincijoje vyksta tradicinės „Elfstedentocht“ (vienuolikos miestų turas) 200 kilometrų čiuožimo ant ledo varžybos.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Helma Erkelens, Taal fen it hert. Language of the Heart. About Frisian Language and Culture, Province of Fryslân, Leeuwarden 2004
  • John Hines & Nelleke IJssennagger (eds.), Frisians and their North Sea Neighbours: From the Fifth Century to the Viking Age, Boydell & Brewer, Woodbridge/Rochester 2017
  • Goffe Jensma, 'Minorities and Kinships. The Case of Ethnolinguistic Nationalism in Friesland’, in: P. Broomans et al. (eds.), The Beloved Mothertongue. Ethnolinguistic Nationalism in Small Nations: Inventories and Reflections, Peeters, Louvain-Paris-Dudley 2008, p. 63-78
  • Horst Haider Munske (ed.), Handbuch des Friesischen / Handbook of Frisian Studies, Max Niemeyer, Tübingen 2001
  • Oebele Vries, 'Frisonica libertas: Frisian Freedom as an Instance of Medieval Liberty', in: Journal of Medieval History 41 (2015), nr. 2, p. 229-248
  1. „CBS Statline“. Suarchyvuota iš originalo 2017-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-01-10.
  2. „Netherlands: Administrative Division (Provinces and Municipalities) - Population Statistics, Charts and Map“. www.citypopulation.de. Nuoroda tikrinta 2022-09-20.
  3. „CBS Statline“. opendata.cbs.nl. Suarchyvuota iš originalo 2017-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-02-11.
  4. „CBS Statline“. Suarchyvuota iš originalo 2017-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-01-10.
  5. CBS Statline 2018.
Nyderlandų provincijos
Drentė • Flevolandas • Fryzija • Gelderlandas • Groningenas • Limburgas • Overeiselis • Pietų Olandija • Šiaurės Brabantas • Šiaurės Olandija • Utrechtas • Zelandija