Skandinavų prokalbė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skandinavų prokalbė
PaplitimasŠiaurės Europa
KilmėIndoeuropiečių prokalbė
> Germanų prokalbė
>> Skandinavų prokalbė
>>> Dukterinės kalbos – šiaurės germanų kalbos

Skandinavų prokalbė (arba norvegų prokalbė, archajinė skandinavų kalba, šiaurės germanų prokalbė ir kiti pavadinimai) – indoeuropiečių kalba, kuri pirmaisiais mūsų eros amžiais rutuliojosi kaip germanų prokalbės šiaurinis dialektas. Tai yra ankstyviausia šiaurės germanų kalbų stadija, kalba, paliudyta senosiose Futharko runose. Skandinavų prokalbe buvo kalbama maždaug nuo II iki VIII amžių. Iš skandinavų prokalbės vikingų amžiaus pradžioje, apie 800 m., išaugo senosios norvegų kalbos tarmės, o vėliau jos išsirutuliojo į šiuolaikines šiaurės germanų kalbas (Farerų kalba, islandų kalba, norvegų kalba, švedų kalba, danų kalba ir jų tarmės).[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Justina Nutautaitė (2004-08-20). „Germanų kalbos“. VLE. Nuoroda tikrinta 2020-12-06.