3-asis Lietuvos pėstininkų pulkas
| 3-asis Lietuvos pėstininkų pulkas | |
|---|---|
 3-iojo pėstininkų pulko kariai, ATR-Rusijos karas, 1792 m. | |
| Veikė | 1775–1794 |
| Valstybė | .svg){kind=small} Abiejų Tautų Respublika  Lietuvos didžioji kunigaikštystė
|
| Pavaldus | Lietuvos didysis etmonas |
| Rūšis | Pėstininkai |
| Būstinė | Kaunas |
3-asis Lietuvos pėstininkų pulkas (lenk. Regiment 1 Pieszy Buławy Polnej Litewskiej) – Abiejų Tautų Respublikos laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pėstininkų dalinys. Dalinio pavadinime buvęs terminas "Buława Polna" buvo nuoroda į Lietuvos didžiojo etmono valdžios ženklą – buožę (lenk. buława) ir dalinio pavaldumą, tačiau ne į jo paskirties specifiškumą.
Kūrimas ir pokyčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]3-asis pėstininkų pulkas – taktinis vienetas, sudarytas iš kelių pėstininkų kuopų, dydžiu prilygstantis vėlesniam pėstininkų pulkui. Pulko pavadinimas atspindėjo tai, kad dalinio vadas visada buvo Lietuvos lauko etmonas.
Pulko pirmtakas pirmą kartą buvo suformuotas 1717 m. jo pirmasis pavadinimas buvo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono pėstininkų pulkas“ (lenk. pułk infanterii hetmana polnego Wielkiego Księstwa Litewskiego). Apie 1759 m. jis buvo pervadintas LDK lauko pėstininkų pulku (regiment pieszy buławy polnej Wielkiego Księstwa Litewskiego), 1776 m. – LDK 3-iuoju lauko pėstininkų pulku (regiment 3 buławy polnej Wielkiego Księstwa Litewskiego), o 1793 metais 3-iuoju lietuvių pulku (regiment 3 litewski).[1]
3-asis (etmono buožės) pėstininkų pulkas (1 pulkas) oficialiai buvo įkurtas 1775 m., išformavus Etmono buožės dragūnų pulką.[2]
Pulko karių etatų skaičius 1776 m. sudarė 220 karių. Pagal 1777 metų „kovo apskaitą“ tikrasis karių skaičius siekė 215 karių.[2] Pulką sudarė štabas, pulkininko kuopa, antroji pulkininko kuopa, pulkininko leitenanto kuopa ir antroji pulkininko leitenanto kuopa.[2]
1789 m. ketverių metų Seimo reformos numatė ATR karių skaičių padidinti iki 100 000 karių. Atitinkamai 3-iojo pulko dydis turėjo pasiekti 2153 karius.[2] Kiek vėliau planuojamas ATR kariuomenės dydis buvo sumažintas iki 65 tūkst. Pagal nei vieną iš šių planų numatyto pulko etatų skaičiaus didinimo plano nepavyko įgyvendinti. Taip pat nepavyko pulko išplėsti iki aštuonių kuopų. Pavyko tik kiek padidinti karių skaičių buvusiose keturiose kuopose.[2]
Prieš prisijungiant prie Targovicos konfederacijos 1792 metais, pulko karių skaičius siekė 1440. Balandžio viduryje viename jo batalione buvo 724 žmonės. Rugsėjo mėnesį faktiškai tarnavo 864 kariai. Esamos kuopos buvo išplėstos.[2]
Po 1792 m. padalijimo, 1793 m. rugpjūčio mėn. ATR kariuomenė buvo sumažinta. Pulko karių etatų skaičius siekė 752, bet faktiškai tarnavo 712 karių.[2] Vėliau skaičius padidėjo ir 1793 m. gruodžio pabaigoje pulko etatų skaičius pasiekė 1432, o faktinis karių skaičius – 636.[2]
Pulką sudarė du batalionai, kiekvieną kurių sudarė po 2 kuopas.[3]
Uniforma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Po 1776 m.: juodi atvartai, auksinės sagos. Lietuvių pėstininkai dėvėjo rugiagėlių mėlynumo aptemptas kelnes.[4]
- Kosciuškos sukilimo metu: žali atlapai, auksinės sagos.
Dislokavimo vietos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savo egzistavimo laikotarpiu pulkas buvo dislokuotas šiose vietovėse:
- Minskas (1775 m.),
- Joniškis (1778 m.),
- Naugardukas, Šerešivas (1778–1789 m.),
- Kaunas (1789 m.),
- Vilnius (1790 m.),
- Kaunas (1791 m.),
- Prienai (1792 m. gruodis),
- Šatai (1794 m.).
Vadovybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pulkas iki 1791 m. buvo tiesiogiai pavaldus Lietuvos etmonui. Panaikinus atskirą Lietuvos karinių pajėgų vadovybę, dalinio vadu 1792 m. buvo paskirtas inspektorius Pavelas Grabovskis (lenk. Paweł Grabowski). Jį Targovicos konfederacijos metu pakeitė Lietuvos lauko etmonas Simonas Kosakovskis (lenk Szymon Kossakowski), o 1793 m. – Mykolas Kosakovskis (lenk. Michał Kossakowski).[2]
Pulkui dažniausiai vadovavo pulkininko laipsnį turėjęs karininkas. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę fortraguoti (pasiūlyti suteikti aukštesnį laipsnį anksčiau termino) karininkus.[5] 1777 m., be viršininko ir pulko štabo viršininko, štabą turėjo sudaryti šeši karininkai – pulkininkas, pulkininkas leitenantas, majoras, pulko intendantas, revizorius ir adjutantas. Pulko karininkai ėjo aukštesnes pareigas nei priklausė pagal laipsnį.
Iš pradžių intendantų ir auditorių pareigas ėjo žemesnius laipsnius nei kapitonai turėję karininkai. Kiekvienoje kuopoje turėjo būti trys karininkai: štabo kapitonas, leitenantas ir karininkas. Išimtis buvo pulkininko leitenanto kuopa, kuri neturėjo kapitono. Iš viso, be viršininko ir pulko felčerių, dalinyje turėjo tarnauti 17 karininkų. Iš tikrųjų 1777 m. jų buvo 15.[2]
1792 metais pulke tarnavo keturi štabo karininkai ir papildomai pulkininkas leitenantas Buchovieckis (lenk. Buchowiecki), 16 vidurinio ir žemesniojo rango štabo karininkų, 16 kuopos karininkų, 44 puskarininkiai, 12 būgnininkų, 632 eiliniai, iš jų – 8 staliai.[2]
Pulko vadai:
- Stanislovas Denhofas (Lietuvos didysis ginklininkas, mirė 1728 m.),
- Kunigaikštis Mikolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1736–1744 m.),
- Mykolas Juozapas Masalskis (1744 m. spalio 4 d.–1762 m.),
- Aleksandras Mykolas Sapiega (1762 m.),
- Juozapas Sosnovskis (Polocko vaivada 1776–1780 m.),
- Liudvikas Tiškevičius (1780–1793 m),
- Kossakovskis (lauko raštininkas, 1794 m.).
Pulkininkai:
- Bržostovskis (Oršos seniūnas, 1754 m., generolas leitenantas 1755 m.),
- Juozapas Osipovskis (1778 m. vasario 13 d.) (1787 m. Smolensko kamarininkas),
- Kunigaikštis Ignotas Giedraitis (lenk. Ignacy Giedroyc) (1789 m.)
- Povilas Jurgis Grabovskis (1794 m.).
Karinės operacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pulkas dalyvavo Targovicos konfederacijos kare, 1792 ir 1794 m. (Kosciuškos sukilimas) karuose su Rusija. Pasižymėjo šiuose mūšiuose:
- Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.)
- Zelvos mūšis (1792 m. liepos 4-5 d.)
- Granne (1792 m. liepos 24 d.),
- Vilniaus mūšis (1794 m. rugpjūčio 11 d.),
- Pragos mūšis (1794 m. lapkričio 4 d.) [2]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (PL) Gembarzewski, Bronisław. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
- (PL) Machynia, Mariusz. Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.
- (PL) Machynia, Mariusz. Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
- (PL) Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.
- (PL) Ratajczyk, Leonard. Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.
