Rugiagėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Centaurea cyanus
Rugiagėlė (Centaurea cyanus)
Rugiagėlė (Centaurea cyanus)
Mokslinė klasifikacija
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Šeima: Astriniai
(Wikispecies-logo.svg Asteraceae)
Gentis: Bajorė
(Wikispecies-logo.svg Centaurea)
Pogentė: Rugiagėlė
(Wikispecies-logo.svg Centaurea cyanus)

Rugiagėlė (Centaurea cyanus) – astrinių (Asteraceae) šeimos pogentė, priklausanti bajorių (Centaurea) genčiai. Lietuvoje dar vadinama vasilka, vosilka[1]. Rugiagėlės yra nacionalinis Estijos augalas.[2] Yra apie 30 rūšių.[3]

Lotyniškas vardas augalui suteiktas pagal kentaurą Cheironą, kuris rugiagėlių žiedų nuoviru išsigydė žaizdą, kai Achilas jį sužeidė Hidros krauju užnuodyta strėle.[4] Romėnų derliaus deivė Cerera vaizduota su rugiagėlės žiedu plaukuose.[5]

Augimvietės ir paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga javų pasėliuose, daugiausia žiemkenčiuose, dirvonuose, rečiau kitose laukų kultūrose ir pakelėse, mėgsta lengvas dirvas. Kilusi iš Viduržemio jūros regiono pietrytinės dalies.[6] Šiuo metu natūraliai paplitusi Europoje ir Vakarų Azijoje.[7] Rugiagėlės kartu su grūdais įvežtos ir auga ir visuose kituose žemynuose, galbūt išskyrus Afriką.

Dekoratyvus augalas. Giminingos rūšys auginamos darželiuose ir parkuose.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienametis, rečiau daugiametis augalas.[3] Iki 70 cm aukščio stiebas šakotas, briaunotas.[8] Lapai pailgi, į pamatą siaurėjantys, kiek pilkšvi, apaugę plaukeliais.[6] Dauginasi sėklomis.[9] Žiedai mėlyni (tiesa, retkarčiais pasitaiko baltų ar rausvų). To paties graižo žiedai skirtingi. Išorinio rato žiedai stambūs, piltuvėlio pavidalo, belyčiai, jų paskirtis – vilioti vabzdžius, o graižo viduryje žiedai siauri, vamzdiški, dvilyčiai, jie brandina vaisius. Visus šiuos mėlynus žiedelius apgaubia žalia pailga skraistė. Žydi pavasarį ir vasarą (gegužės - rugsėjo men., Lietuvoje nuo birželio iki rugsėjo[2]). Mėgsta lengvas, mažai maistinių medžiagų turinčias dirvas.[6]

Žieduose yra nektaro, juos lanko ir apdulkina bitės bei kamanės. Vaisiukai apaugę šiurkščiais plaukeliais, turi neilgus skristukus, juos platina vėjas ir gyvūnai, o dažniausiai patenka į dirvą su javų grūdais.

Rugiagėlės žiedas

Rugiagėlė žinoma kaip rugių ir žiemkenčių piktžolė[3], stelbianti kultūrą. Kaip dažinis ir vaistinis augalas ji yra naudinga, žiedai naudojami farmacijoje.[8] Žiedai dažo mėlyna spalva verpalus, audinius. Retkarčiais naudojama kosmetikoje.[5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Rugiagėlė, paprastoji (lot. Centaurea cyanus L.), gamtininkas.lt. tikrinta 2020-11
  2. 2,0 2,1 Kokius negalavimus gydo rugiagėlės?, delfi.lt, 2015 m. liepos 24 d.
  3. 3,0 3,1 3,2 Zigmantas Gudžinskas. Rugiagėlė, vle.lt. Tikrinta 2020-11-27.
  4. Centaurea cyanus - Cornflower, first-nature.com. tikrinta 2020-11-27
  5. 5,0 5,1 Kornblume, biologie-seite.de. tikrinta 2020-11-27.
  6. 6,0 6,1 6,2 ANTJE GROSSE FELDHAU. Kornblume, Mein schöner Garten, 2020-11-02. Tikrinta 2020-11-27.
  7. Taxon: Centaurea cyanus L., The GRIN-Global Project. Tikrinta 2020-11-16.
  8. 8,0 8,1 Juozas Jaskonis. Rugiagėlė.//Tarybų Lietuvos enciklopedija. T.3. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. P.581.
  9. Rugiagėlė, Crop Science (Bayer). Tikrinta 2020-11-27