Rugiagėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Centaurea cyanus
Rugiagėlė (Centaurea cyanus)
Rugiagėlė (Centaurea cyanus)
Mokslinė klasifikacija
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Šeima: Astriniai
(Wikispecies-logo.svg Asteraceae)
Gentis: Bajorė
(Wikispecies-logo.svg Centaurea)
Pogentė: Rugiagėlė
(Wikispecies-logo.svg Centaurea cyanus)

Rugiagėlė (Centaurea cyanus) – astrinių (Asteraceae) šeimos pogentė, priklausanti bajorių (Centaurea) genčiai. Lietuvoje dar vadinama vasilka, vosilka[1]. Yra apie 30 rūšių.[2]

Lotyniškas vardas augalui suteiktas pagal kentaurą Cheironą, kuris rugiagėlių žiedų nuoviru išsigydė žaizdą, kai Achilas jį sužeidė Hidros krauju užnuodyta strėle.[3] Romėnų derliaus deivė Cerera vaizduota su rugiagėlės žiedu plaukuose.[4]

Augimvietės ir paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu natūraliai paplitusi Europoje ir Vakarų Azijoje.[5] Rugiagėlė nebuvo Vidurio Europos vietinis augalas. Kilusi iš Viduržemio jūros regiono pietrytinės dalies.[6] Iš ten po Europą išplito greičiausiai su grūdinėmis kultūromis. Rugiagėlės kartu su grūdais įvežtos bei auga ir visuose kituose žemynuose, galbūt išskyrus Afriką.

Auga javų pasėliuose, daugiausia žiemkenčiuose, dirvonuose, rečiau kitose laukų kultūrose ir pakelėse, mėgsta lengvas dirvas. Dėl eutrofikacijos (per didelio laukų tręšimo) daugelyje šalių laukuose buvo pradėjusi nykti.

Dekoratyvus augalas. Giminingos rūšys auginamos darželiuose ir parkuose.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rugiagėlės žiedas

Vienametis, rečiau daugiametis augalas.[2] Iki 70 cm aukščio stiebas šakotas, briaunotas.[7] Lapai pailgi, į pamatą siaurėjantys, kiek pilkšvi, apaugę plaukeliais.[6] Dauginasi sėklomis.[8] Žiedai mėlyni (tiesa, retkarčiais pasitaiko baltų ar rausvų). To paties graižo žiedai skirtingi. Išorinio rato žiedai stambūs, piltuvėlio pavidalo, belyčiai, jų paskirtis – vilioti vabzdžius, o graižo viduryje žiedai siauri, vamzdiški, dvilyčiai, jie brandina vaisius. Visus šiuos mėlynus žiedelius apgaubia žalia pailga skraistė. Žydi pavasarį ir vasarą (gegužės - rugsėjo men., Lietuvoje nuo birželio iki rugsėjo[9]). Mėgsta lengvas, mažai maistinių medžiagų turinčias dirvas.[6]

Žieduose yra nektaro, juos lanko ir apdulkina bitės bei kamanės. Vaisiukai apaugę šiurkščiais plaukeliais, turi neilgus skristukus, juos platina vėjas ir gyvūnai, o dažniausiai patenka į dirvą su javų grūdais.

Rugiagėlė žinoma kaip rugių ir žiemkenčių piktžolė[2], stelbianti kultūrą.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip dažinis ir vaistinis augalas ji yra naudinga, žiedai naudojami farmacijoje.[7] Nors tiesioginis gydomasis rugiagėlių poveikis nėra įrodytas, jos naudojamos gydant uždegimus, odos paraudimus. Žiedai dažo mėlyna spalva verpalus, audinius. Retkarčiais naudojama kosmetikoje.[4] Bitininkystėje vertinamos kaip dėl didelio cukraus kiekio nektare (34 %).[10]

Rugiagėlių žiedai dedami į kai kuriuos arbatos mišinius dėl grožio, pvz., mišinys Lady Grey.[11]

Simbolis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Austrija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pabaigoje rugiagėlė tapo vokiečių nacionalinio judėjimo simboliu. Šio judėjimo dalimi buvo vadinamasis Šionererio judėjimas Austrijoje. Šionererio partija Vokiečių Sąjunga (Alldeutsche Vereinigung), kuriai buvo būdingos antisemitinės ir vokiečių tautos suvienijimo idėjos, rugiagėlę laikė vokiečių ištikimybės simboliu. Kadangi judėjimas pasisakė už Austrijos-Vengrijos valstybės likvidavimą ir prisijungimą prie vokietijos imperijos, Austrijos pareigūnai rugiagėlės nešiojimą laikė "išdavikišku" ir už tai baudė.

Švedija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedijoje rugiagėlė yra Esterjotlando provincijos gėlė, XIX a. pabaigos judėjimo dėl balsavimo teisės ženklas, o šiais laikais liberalų partijos simbolis. Panašius partijų simbolius naudoja jos broliškosios partijos Alandų salose ir Suomijoje.

Estija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rugiagėlės nuo 1968 m. yra nacionalinis Estijos augalas.[9] Rugiagėlė taip pat yra Estijos konservatyviosios liaudies partijos - EKRE simbolis.

Prancūzija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijoje Bleuet de France („Prancūzijos rugiagėlė“) yra daugybės karo, ypač abiejų pasaulinių karų, aukų atminimo simbolis. Nešiojantys šį simbolį solidarizuojasi su veteranais, našlėmis ir našlaičiais.

2018 m. Prancūzijos centrinis bankas išleido 2 eurų atminimo monetą Le Bleuet de France, fleur de mémoire et solidarité 1918–2018, kurios pagrindinis motyvas yra geometriškai stilizuota rugiagėlė.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rugiagėlė, paprastoji (lot. Centaurea cyanus L.), gamtininkas.lt. tikrinta 2020-11
  2. 2,0 2,1 2,2 Zigmantas Gudžinskas. Rugiagėlė, vle.lt. Tikrinta 2020-11-27.
  3. Centaurea cyanus - Cornflower, first-nature.com. tikrinta 2020-11-27
  4. 4,0 4,1 Kornblume, biologie-seite.de. tikrinta 2020-11-27.
  5. Taxon: Centaurea cyanus L., The GRIN-Global Project. Tikrinta 2020-11-16.
  6. 6,0 6,1 6,2 ANTJE GROSSE FELDHAU. Kornblume, Mein schöner Garten, 2020-11-02. Tikrinta 2020-11-27.
  7. 7,0 7,1 Juozas Jaskonis. Rugiagėlė.//Tarybų Lietuvos enciklopedija. T.3. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. P.581.
  8. Rugiagėlė, Crop Science (Bayer). Tikrinta 2020-11-27
  9. 9,0 9,1 Kokius negalavimus gydo rugiagėlės?, delfi.lt, 2015 m. liepos 24 d.
  10. Helmut Horn, Cord Lüllmann: Das große Honigbuch, Kosmos, Stuttgart, 3. Auflage, 2006, ISBN 3-440-10838-4, S. 31.
  11. B. Rahfeld: Mikroskopischer Farbatlas pflanzlicher Drogen, Spektrum Akademischer Verlag Heidelberg 1. Auflage, 2009, ISBN 978-3-8274-1951-4, S. 156.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka