2-oji LDK tautinė kavalerijos brigada

2-oji LDK tautinė kavalerijos brigada
LDK 2-osios tautinės kavalerijos brigados karininkas, 1775 m.
Veikė	1776–1795
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Rūšis	Kavalerija
Būstinė	Pinskas ir jo apylinkės
Vadovybė
Pulko vadas	Pranciškus Ksaveras Chominskis Piotras Antonijus Tvardovskis (1790) Jozefas Kopecas

2-oji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautinė kavalerijos brigada (lenk. 2 Brygada Kawalerii Narodowej Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Abiejų Tautų Respublikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kavalerijos dalinys, brigada. Kiti brigados pavadinimai: Petihorų brigada arba Pinsko brigada.

Formavimas ir struktūros kaita

Brigada suformuota 1776 m. iš reformuojamų petihorų karinių dalinių.

1776 m. brigadoje buvo 478 etatiniai kariai. Pagal 1777 metų „kovo tarifus“ tikrasis brigados karių skaičius siekė 284. 1777 m. brigadą sudarė štabas ir pulkai (vėliavos, lenk. chorąga): Jo karališkosios didenybės (lenk. santrumpa J. K. M.), didžiosios LDK vėliavos (lenk. santrumpa B. Wlk. Lit.), Lietuvos vėliavos (lenk. santrumpa B. Pl. Lit.), M. J. Bržostovskio vėliava, J. A. Mniszecho vėliava, M. K. Oginskio vėliava, J. M. Chodkevičiaus vėliava, A. Čartoriskio vėliava, A. M. Rokickio vėliava, A. K. Čartoriskio vėliava, L. Tiškievičiaus vėliava, M. Lopotos vėliava, M. Oginskio vėliava, J. Suchodolskio vėliava, D. Gluchovskio vėliava, S. Aleksandrovičiaus vėliava. Vėliavos buvo grupuojamos po keturias į keturis eskadronus.

1789 m. Ketverių metų Seimo reformos numatė ATR kariuomenės karių skaičių padidinti iki 100 000. Kiek vėliau ši ambicija buvo sumažinta iki 65 tūkst. Pagal 1776 m. patvirtintus etatus, 2-ojoje kavalerijos brigadoje buvo numatyta turėti 1120 karių, iš viso etatų sąraše buvo 1598 pozicijos. Faktinis dalinio pajėgumas 1792 m., prieš Lietuvos kariuomenei prisijungiant prie Targovicos konfederacijos, buvo 1619 karių etatų, iš kurių užpildyti buvo 1608. Daroma prielaida, kad 1794 m. balandį brigadoje buvo buvo 854 karių etatai, iš kurių užpildyti – 342. 1794 metais brigadoje buvo 8 vėliavos.

1793 m. rugpjūčio 1 d. brigadą sudarė du eskadronai, kiekvieną kurių sudarė dvi vėliavos, kuriose tarnavo 369 kariai, disponavę 208 žirgais. 1794 metų balandžio 16 dienos duomenimis brigados pajėgumas – apie 360 karių ir apie 300 žirgų. .

Brigados kariai

Karininkų pareigas brigadoje ėjo: brigados vadas, brigados vicekomendantas, majoras, kapitonas-kasininkas, revizorius, adjutantas, kapitonas, leitenantas, antrasis leitenantas ir praporščikas. Karininkų laipsniai taip pat apėmė draugo ir vietininko (lenk. namiestnik) laipsnius. Kariškio licenciją jiems suteikdavo ne karalius, o kapitonas ar etmonas; jų vaidmuo kariniuose daliniuose lygintinas su puskarininkiais.

Vadai:

• Jurgis Kolontajus (Jerzy Kołłątaj)
• Pranciškus Ksaveras Chominskis
• Piotras Antonijus Tvardovskis (nuo 1790 m. spalio 14 d.)
• Jozefas Kopecas (1794 m.)

Karių algą reglamentavo 1717 m. etatas (nuostatai), kuriame buvo numatytos algų porcijos ir dalinių nuolatinės dislokacijos vietos su gaunamų algų šaltiniais, vadinamosios konsistencijos. Tautinio autoramento daliniuose – husarų, petihorų ir lengvosiose vėliavose – karininkai gaudavo kelių kareivių algai lygų atlyginimą: pulkininkas gaudavo 12 porcijų algą, leitenantas - 6, o iš kiekvienos porcijos buvo išlaikomi du kariai – draugas ir eilinis.

Brigados kovos

LDK 2-osios tautinės kavalerijos brigados ulonai, 1775 m.

Brigada dalyvavo Gegužės 3 d. Konstitucijos gynimo karo (ATR–Rusijos 1792 m. karo) ir 1794 m. (Kosciuškos) sukilimo kovose.

Mūšiai ir susirėmimai

• Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.)
• Dubienkos mūšis (1794 m. gegužės 18 d.)
• Mykolajivo mūšis (1794 m. gegužės 23 d.)
• Varšuvos gynyba
• Golkuvo mūšis (1794 m. liepos 9–10 d.)
• Volos mūšis (1794 m. liepos 27 d.)
• Vilniaus mūšis (1794 m. rugpjūčio 10 d.)
• Bemovo mūšis (1794 m. rugpjūčio 25 d.)
• Povazkų mūšis (1794 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 26–27 d.)
• Bionio mūšis (1794 m. rugsėjo 9 d.)
• Maciejovicės mūšis (1794 m. spalio 10 d.)
• Pragos gynyba (1794 m. lapkričio 4 d.).

Bibliografija

• Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831 (1 leid.). Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
• Nikolaus Raspe, Gabriel (1781). Accurate Vorstellung der Königlich Pohlnischen Armee nach der auf dem in Jahre 1775 gehaltenen Reichstage festgesetzen Stärke und Uniform (1 leid.). Raspe, Gabriel Nikolaus (1712-1785). Druk.
• Machynia, Mariusz (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
• Smoliński[red.], Aleksander (2010). Do szarży marsz, marsz... Studia z dziejów kawalerii. T.1. Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika. ISBN 978-83-231-2567-9.
• Smoliński[red.], Aleksander (2012). Do szarży marsz, marsz... Studia z dziejów kawalerii. T.2. Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika. ISBN 978-83-231-2783-3.
• Smoliński[red.], Aleksander (2012). Do szarży marsz, marsz... Studia z dziejów kawalerii. T.2. Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika. ISBN 978-83-231-2783-3.
• Ratajczyk, Leonard (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.