4-asis lietuvių priešakinės sargybos pulkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

4-asis lietuvių priešakinės sargybos pulkas (lenk. 4 Pułk Litewski Przedniej Straży) - vienas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulkų.

Pulko istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

4-asis lietuvių priešakinės sargybos pulkas buvo suburtas 1733 metais iš Kijevo vaivados Potockio dvaro totorių vėliavų. Šis pulkas buvo samdomas Saksonijos kurfiurstystės ir dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės (1733-35), Austrijos įpėdinystės (1740-48) ir Septynerių metų (1756-1763) karuose.[1] Po Septynerių metų karo, 1764 metais, pulkas buvo atšauktas į Abiejų Tautų Respubliką pagal 1764 metų Seimo nuosprendį.[2] Pulkas kovojo Baro konfederacijoje, 1792 m. ATR-Rusijos kare ginant Gegužės 3 d. Konstituciją ir Kosciuškos sukilime.[1]

Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Numatyta organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karininkų skaičiai dalinyje buvo nustatyti Ketverių metų seimo 1789 m. Anot seimo nurodymų, pulke turėjo būti:

Iki 1790 m. buvo tam laikotarpiui neįprastas karininkų pasiskirstimas po eskadronus (vėliavas), nes vienai vėliavai atitekdavo: rotmistras, pirmasis leitenantas, antrasis leitenantas, jaunesnysis leitenantas. Taip pat kai kurių eskadronų štabuose būdavo net 4 adjutantai. Po 1790 metų reformos, vietoj 4 adjutantų buvo eskadronui paskirtas tik vienas adjutantas vyresnysis leitenantas.[4] Tomis pačiomis reformomis buvo panaikintas antrojo leitenanto laipsnis ir buvę antrieji leitenantai buvo atleisti nuo tarnybos arba jų laipsnis buvo pakeltas. 1792 metais, karininkų skaičius pulke buvo sumažintas nuo 24 iki 18, ir vienai vėliavai vadovaudavo rotmistras, vyresnysis ir jaunesnysis leitenantai.

Reali organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1776 m. pulke oficialiai tarnavo 395 kareivių, bet 1777 metais paminėta, kad iš tikrųjų pulke buvo 390 kareivių.[5]

Ketverių metų seimas nustatė, kad šiame pulke turėtų tarnauti 612 kareivių, t. y. 222 naujokų turėjo būti pasamdyti. 1792 m. kovo mėnesį pulkas turėjo 610 raitelių. Po pralaimėto 1792 metų karo su Rusija, pulkas turėjo atleisti kareivius ir 1794 metų sausio 1 dieną turėjo 596 raitelių.[6]

Pulko šefai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pulko vadai:[7]

Pulkininkai:

  • Sichodziński (1733),
  • gen. mjr Murza Rudnicki Čymbajus (1756),
  • gen. mjr Juozapas Bieliakas (nuo 1764 Balandžio 17 d.)
  • Mustafa Achmatovičius (1794).[1]

Kovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kareiviai dalyvavo:

  • Świerzeniem (?) mūšyje (1792 m. Birželio 10 d.),
  • Myriaus mūšyje (1792 m. Birželio 11 d.),
  • Zelvos mūšyje (1794 m. Liepos 4 d.),
  • Izabelinos mūšyje (1794 m. Liepos 7 d.),
  • Mstibovo mūšyje (1794 m. Liepos 10 d.),
  • Lietuvos Brastos mūšyje (1794 m. Liepos 23 d.),
  • Dziarečyn mūšyje (1794 m.),
  • Maciejovicės mūšyje (1794 m. Spalio 10 d.),
  • Pragos gynyba (1794 m. Lapkričio 4 d.).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Bronisław Gembarzewski, Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831, psl.14
  2. Zdzisław Sułek, Wojskowość polska w latach 1764-1794. W: Zarys dziejów wojskowości polskiej do roku 1864. Tom II (1648-1864), psl.185
  3. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, psl.163
  4. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, psl. 212
  5. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, psl. XXI
  6. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, psl. 211
  7. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota, psl. 213

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Kraków: Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe, 1999. ISBN 83-7188-239-4.
  • Leonard Ratajczyk, Jerzy Teodorczyk: Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1987. ISBN 83-11-07090-3.
  • Zdzisław Sułek: Wojskowość polska w latach 1764-1794. W: Zarys dziejów wojskowości polskiej do roku 1864. Tom II (1648-1864). Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1966.