LDK lauko etmono dragūnų pulkas

LDK lauko etmono dragūnų pulkas
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Veikė	1717–1775
Valstybė	Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublika
Rūšis	Kavalerija
Vadovybė
Pulko vadas	pirmasis: Stanislovas Ernestas Denhofas paskutinis: Aleksandras Mykolas Sapiega

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lauko etmono dragūnų pulkas (LDK lauko etmono buožės dragūnų pulkas, lenk. Regiment Konny Buławy Polnej Litewskiej) – Abiejų Tautų Respublikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kavalerijos dalinys, pulkas.

Dalinio pavadinime buvęs termimas "Buława Polna" buvo nuoroda į didžiojo etmono valdžios ženklą – buožę (lenk. buława) ir dalinio pavaldumą, tačiau ne į jo paskirties specifiškumą.

Dalinys suformuotas 1717 m. kariuomenės reformos metu. Tradiciškai nominaliu pulko vadu (šefu) visada buvo Lietuvos lauko etmonas.

Pulko kariai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinėje sistemoje karinio dalinio viršininku (lenk. szef) neretai būdavo jo vardinis (titulinis) vadas, teikdavęs finansinę paramą. Praktinis vadovavimas tekdavo profesionaliems (ar karininko patentą įsigijusiems) kariškiams, įvardijamiems lenkišku terminu dowódca. Pulkui paprastai vadovavo pulkininkas. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę kelti savo pavaldinių karininkų laipsnius (stiprinti).

Šefai (nominalūs vadai):

lauko etmonas Stanislovas Ernestas Denhofas (1717-1728),
kunigaikštis Mykolas Kazimieras Radvilas Žuvelė (1736–1744),
Mykolas Masalskis (1744–1762 m. spalio 4 d.),
Aleksandras Mykolas Sapiega (1762).

Pulkininkai:

Oltymas (1717 m.),
Masalskis (1754–1759),
Pranciškus Bitautas (lenk. Franciszek Bitowt) (1772).^[1]

Karių algą reglamentavo 1717 m. etatas (nuostatai), kuriame buvo numatytos algų porcijos ir dalinių nuolatinės dislokacijos vietos su gaunamų algų šaltiniais, vadinamosios konsistencijos. Tautinio autoramento daliniuose – husarų, petihorų ir lengvosiose vėliavose – karininkai gaudavo kelių kareivių algai lygų atlyginimą: pulkininkas gaudavo 12 porcijų algą, leitenantas - 6, o iš kiekvienos porcijos buvo išlaikomi du kariai – draugas ir eilinis.^[2]

Išformavimas

1775 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmono buožės kavalerijos pulkas buvo išformuotas. Jo pagrindu suformuotas 4-asis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės lauko etmono pėstininkų pulkas).^[1]

Bibliografija

Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831 (1 leid.). Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
Machynia, Mariusz (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota (1 leid.). Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 Gembarzewski, Bronisław. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. p. 22.
↑ Rakutis, Vladas (2006). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Baro konfederacijos metais (1768-1772 m.) // Karo archyvas. 2006, 21, p. 6-40. pp. 9–10. ISBN 1392-6489; 2424-6123. {{cite book}}: Patikrinkite |isbn= reikšmę: invalid character (pagalba)

[:0-1] 1,0 ^1,1 Gembarzewski, Bronisław. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. p. 22.

[2] Rakutis, Vladas (2006). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Baro konfederacijos metais (1768-1772 m.) // Karo archyvas. 2006, 21, p. 6-40. pp. 9–10. ISBN 1392-6489; 2424-6123. {{cite book}}: Patikrinkite |isbn= reikšmę: invalid character (pagalba)

[1]

[2]