LDK gvardijos pėstininkų pulkas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gvardijos pėstininkų pulkas | |
---|---|
Lietuvos pėstininkų sargybos karininkas ir eilinis 1775 m | |
Veikė | 1717–1795 |
Valstybė | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublika |
Pavaldus | Lietuvos didysis etmonas |
Rūšis | Pėstininkai |
Būstinė | Varšuva |
LDK gvardijos pėstininkų pulkas (lenk. Regiment Gwardii Pieszej Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Abiejų Tautų Respublikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pėstininkų dalinys, pulkas.
Formavimas ir pokyčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LDK gvardijos pėstininkų pulkas buvo suformuotas 1717 m. kariuomenės reformos išdavoje. Pulkas buvo dislokuotas Varšuvoje.[1]
1776 m. pulke buvo 609 karių etatai.[1] Pagal 1777 metų „kovo tarifus“ tikrasis karių skaičius siekė 609.[2] 1789 m. ketverių metų Seimo pradėta kariuomenės reforma numatė ATR kariuomenės skaičių padidinti iki 100 000 karių. Trūkstant lėšų ši ambicija buvo sumažinta iki 65 tūkst. Gvardijos dalinių kiekio ar jų karių skaičiaus didinti neplanuota.[3]
LDK gvardijos pėstininkų pulko pajėgumas 1792 m., Lietuvos kariuomenei prisijungiant prie Targovicos konfederacijos, buvo 568 karių etatai, praktiškai užpildyta buvo 550.[4] Lietuvių ir lenkų tyrinėtojai sutaria, jog galima daryti prielaidą, kad 1794 metų balandį etatų skaičius pulke buvo 567 kariai, iš jų užpildyta buvo – 527.[5]
Pulką sudarė vienas batalionas, sudarytas iš 8 kuopų.[6] Pulko pajėgumas 1793 m. rugpjūčio 1 d. siekė 527 karius, o 1794 m. balandžio 16 d. – apie 490.[6]
Pulko kariai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gvardijos pulkas buvo laikoms prestižiniu daliniu. Jo viršininko (lenk. szef) pareigos reiškė ir didelį atlyginimą ir dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę atleisti (teikti paaukštinimui) pulko karininkus. Faktiškai pulkui dažniausiai vadovavo pulkininkas.[7]
Pulko šefai:
- Gultzas (1717),
- Jokubas Henrikas Flemingas (LDK iždininkas, 1759),
- Kunigaikštis Adomas Kazimieras Čartoriskis (Podolės žemių generolas) (1775),
- Kunigaikštis Stanislovas Povilas Jablonovskis (generolas majoras, 1784),
- Ignotas Tyzenhauzas (1793 m., 1794 m. balandžio 15 d. ištremtas į Rusiją)
Pulkininkai:
- Pranciškus Šidelbachas (Franciszek Szyldebach / Schielbach) (1770 m. sausio 22 d.),
- Jonas Jurgis Deskuras (1774 m. liepos 20 d.).[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
- Machynia, Mariusz (1998). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota (1 leid.). Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.
- Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota (11 leid.). Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Gembarzewski, Bronisław. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. p. 23.
- ↑ Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. pp. XXI.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. pp. XXII.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. pp. XXIV.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. pp. XXVI.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ 6,0 6,1 Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy. Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. p. 101.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. pp. XI.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)