2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai
 |
Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti. |
← 2019 
| ||||
| 2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai | ||||
|---|---|---|---|---|
| 1498 tarybų narių ir 60 merų | ||||
| 2023 m. kovo 5 ir 19 d. | ||||
| Balsavę rinkėjai | 48,97%  1,07 pp (I turas; savivaldybių tarybų nariai)48,97% 1,07 pp (I turas; merai)45,82% 4,54 pp (II turas)
| |||
| Pirmoji partija | Antroji partija | Trečioji partija | ||
|
|
|||
| Partija | LSDP | Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai | Visuomeniniai rinkimų komitetai | |
| Laimėta vietų | 375 | 244 | 194 | |
| Pokytis | 101
|
 30
|
123
| |
| ||||
2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai – 2023 m. kovo 5 ir 19 d.[1] vykę dešimtieji Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai, kurių metu 2023–2027 m. kadencijai buvo išrinkti 1498 tarybų narių ir 60 merų, kurie neturi tarybos nario mandato.[2]
Rinkimų sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos savivaldybių tarybos, kurias sudaro savivaldybės tarybos nariai (vienas jų yra meras), yra renkamos ketveriems metais, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise. Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.[3]
Rinkimų sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybių tarybos yra renkamos naudojant mišriąją rinkimų sistemą: nariai renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų, koalicijų ar komitetų sąrašus, o merai nuo 2015 m. (iki tol meras buvo renkamas pirmame tarybos posėdyje) – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais.
Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų. Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.[3]
Kandidatų kėlimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, o meru – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. Nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, teismo pripažintas neveiksniu, atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ar yra užsienio valstybės pilietis. Taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje, negali dalyvauti rinkimuose.[3]
Savivaldybės tarybos narių skaičius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savivaldybės tarybos narių skaičius priklauso nuo tos savivaldybės gyventojų skaičiaus: pavyzdžiui, savivaldybėse iki 5 000 gyventojų (mažiausiose) renkama 15 tarybos narių, o savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip 500 000 gyventojų (didžiausiose), renkamas 51 tarybos narys.[3]
Rinkimų kodekso įsigaliojimas ir pakeitimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas apibrėžia, kad meras nebeturi savivaldybių tarybų nario mandato, o jo kadencijų skaičius apribotas iki 3 kadencijų iš eilės. Taip pat kandidatams sutrumpintas terminas deklaruoti savo gyvenamąją vietą savivaldybėje – 60 dienų iki rinkimų dienos.[4]
Rinkimuose dalyvaujančios partijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politinėms organizacijoms Vyriausioji rinkimų komisija paskyrė 18 numerių. 16 iš jų renginio metu ištraukė dalyvauti šiuose rinkimuose registruotų politinių partijų atstovai. Eilė pagal jų ištrauktus numerius rinkimų biuleteniuose išsirikiavo taip:[5]
Rezultatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balsavimo rezultatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Partija | Savivaldybių tarybos | Merai (per abu turus) | +/– | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Balsai | %[6] | Mandatai | Balsai | %[6] | Mandatai | Iš viso | |||||
| Lietuvos socialdemokratų partija | 204 029 | 18,13 | 358 | 286 631 | 16,08 | 17 | 375 | 101
| |||
| Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 189 396 | 16,83 | 239 | 363 627 | 20,39 | 5 | 244 | 30
| |||
| K | Politiniai komitetai | 161 861 | 14,38 | 183 | 255 521 | 12,65 | 11 | 194 | 123
| ||
| Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | 107 568 | 9,56 | 185 | 164 335 | 9,22 | 8 | 193 | 30
| |||
| Liberalų sąjūdis | 81 262 | 7,22 | 135 | 115 976 | 6,50 | 9 | 144 | 18
| |||
| Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ | 78 052 | 6,93 | 124 | 107 140 | 6,01 | 5 | 129 | Nauja | |||
| Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga | 62 359 | 5,54 | 57 | 82 778 | 4,64 | 1 | 58 | 4
| |||
| Partija „Laisvė ir Teisingumas“ | 60 794 | 5,40 | 55 | 194 070 | 10,87 | 2 | 57 | 3
| |||
| Lietuvos regionų partija | 28 927 | 2,57 | 56 | 33 468 | 1,88 | 1 | 57 | 33
| |||
| Darbo partija | 42 927 | 3,81 | 46 | 45 925 | 2,58 | 0 | 46 | 16
| |||
| Laisvės partija | 41 522 | 3,69 | 13 | 33 637 | 1,89 | 0 | 13 | Nauja | |||
| Lietuvos žaliųjų partija | 19 386 | 1,72 | 12 | 21 614 | 1,21 | 0 | 12 | 7
| |||
| Krikščionių sąjunga | 6 124 | 0,54 | 8 | 8 880 | 0,50 | 0 | 8 | Nauja | |||
| Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) | 10 704 | 0,95 | 7 | 18 731 | 1,05 | 0 | 7 | 2
| |||
| Centro dešinės koalicija | Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 7 566 | 0,67 | 6 | 0 | 0 | 0 | 6 | Nauja | ||
| Liberalų sąjūdis | |||||||||||
| Laisvės partija | |||||||||||
| Koalicija „Visaginiečių koalicija“ | Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai | 1 487 | 0,13 | 5 | 0 | 0 | 0 | 5 | Nauja | ||
| Liberalų sąjūdis | |||||||||||
| Nacionalinis susivienijimas | 13 140 | 1,17 | 3 | 9 223 | 0,52 | 0 | 3 | Nauja | |||
| Koalicija „Geriausias pasirinkimas“ | Partija „Laisvė ir Teisingumas“ | 2 060 | 0,18 | 3 | 0 | 0 | 0 | 3 | Nauja | ||
| Laisvės partija | |||||||||||
| Liberalų sąjūdis | |||||||||||
| Koalicija „Už laisvę augti“ | Liberalų sąjūdis | 1 209 | 0,11 | 3 | 0 | 0 | 0 | 3 | Nauja | ||
| Lietuvos žaliųjų partija | |||||||||||
| Išsikėlę patys | 0 | 0 | 0 | 33 552 | 1,88 | 0 | 1 |  0
| |||
| „STIPRI ŠEIMA – STIPRUS KAUNAS“ | Krikščionių sąjunga | 3 049 | 0,27 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | Nauja | ||
| Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) | |||||||||||
| Partija „Jaunoji Lietuva“ | 1 495 | 0,13 | 0 | 436 | 0,02 | 0 | 0 | 0
| |||
| Žemaičių partija | 741 | 0,07 | 0 | 489 | 0,03 | 0 | 0 | 0
| |||
| Negaliojantys biuleteniai | 43 516 | 3,72 | – | I | 29 656 | 2,54 | – | – | – | ||
| II | 8 763 | 1,34 | – | – | – | ||||||
| Iš viso | 1 169 174 | 100 | 1 498 | I | 1 169 216 | 100 | 60 | 1 524 | – | ||
| II | – | ||||||||||
| Registruoti rinkėjai/aktyvumas | 2 389 342 | 48,93 | – | I | 2 389 342 | 48,93 | – | – | – | ||
| II | 1 423 124 | 45,82 | – | – | – | ||||||
| Šaltinis: VRK[7] | |||||||||||
Nueinantys ir išrinktieji merai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2023 m. kovo 7 d. Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą panaikinti kandidato į Anykščių rajono merus Kęstučio Tubio registraciją. Tai buvo padaryta vykdant įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje bei gavus šio teismo išaiškinimą dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo. K. Tubys pirmame rinkimų ture buvo surinkęs 29,39 proc. balsų ir buvo patekęs į antrąjį turą.[9] 2023 m. kovo 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus apie sprendimo naikinti K. Tubį iš rinkimų panaikinimą, VRK grąžino kandidatą K. Tubį į rinkimus.[10]
- 2023 m. kovo 9 d. VRK panaikino antrojo turo kandidatės į Visagino meres Dalios Štraupaitės registraciją rinkimuose, gavusi teismo išaiškinimą dėl jos galimybių kandidatuoti. D. Štraupaitė Visagine išėjo į antrą turą, surinkusi 23,77 proc. rinkėjų balsų.[11] Kandidatei apskundus sprendimą po kelių dienų apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi pakeitė teismo sprendimą ir leido D. Štraupaitei dalyvauti rinkimuose. Po šio sprendimo lieka galioti ankstesnė nutartis, kuria jai buvo uždrausta tik dirbti skiriamose pareigose.[12]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovo 5 d.
- ↑ 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimai
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS
- ↑ Pradeda galioti Rinkimų kodeksas
- ↑ Paaiškėjo politinių partijų numeriai Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų biuleteniuose
- ↑ 6,0 6,1 Nuo dalyvaujančių rinkėjų
- ↑ 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimai - Partijų, komitetų gautų balsų ir mandatų skaičius Lietuvoje Archyvuota kopija 2023-03-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Merai
- ↑ Po teismo išaiškinimo panaikinta kandidato į Anykščių rajono merus Kęstučio Tubio registracija
- ↑ VRK grąžino Tubį į rinkimus: balsavusieji antradienį turės balsuoti iš naujo
- ↑ VRK pašalino Štraupaitę iš Visagino mero rinkimų
- ↑ Teismas pakeitė sprendimą: Štraupaitei uždegė žalią šviesą merų rinkimuose
| |||||||||||||||||||
