Mantas Varaška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mantas Varaška
Mantas Varaška (1979).jpg
Gimė: 1979 m. gegužės 26 d. (39 metai)
Kazlų Rūda
Veikla: teisininkas, politinis veikėjas
Alma mater: 2001 m. Lietuvos teisės universitetas

Mantas Varaška (g. 1979 m. gegužės 26 d. Kazlų Rūdoje) – teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys, buvęs MRU dėstytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 m. baigė Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnaziją. 2001 m. Lietuvos teisės universiteto Teisės fakultete baigė bakalauro studijas, teisės bakalauras; 2003 m. – podiplomines studijas, teisės magistras. 2004 m. Mykolo Romerio universitete tęsė teisės doktorantūros studijas (rengiamos disertacijos tema – „Valstybės vadovo institutas konstitucinėje teisėje: dinaminis aspektas“). Nuo 2003 m. Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros lektorius. Dėstė lyginamąją konstitucinę teisę, Lietuvos konstitucinę teisę, teisės teoriją, kriminologiją, ombudsmeno instituto Europos Sąjungos šalyse (Erasmus programa) kursą.

2002 m. UAB „Komprema“ vadybininkas, 20032004 m. VšĮ Trakų nacionalinio sporto ir sveikatingumo centro juristas, vadybininkas, 20042006 m. Lietuvos Respublikos Seimo narės Nijolės Steiblienės, 2006 m. Seimo nario Henriko Žukausko padėjėjas-sekretorius, nuo 20062007 m. visuomeninis padėjėjas.

Nuo 2006 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Petro Baguškos patarėjas. Buvo Notaro viešo konkurso komisijos pirmininkas, Asesoriaus viešo konkurso komisijos pirmininkas, VĮ Registrų centro valdybos pirmininkas, VĮ Teisinės informacijos centro valdybos narys. Kuravo Notariato sritį, siekė reformuoti, kritikavo esamą sistemą[1]; paaiškėjus, kad notarų mieste ir kaime sąnaudos skiriasi ir jomis paremtų paslaugų kainos gali skirtis net keletą kartų, kartu su ministru siekė, kad valstybės kontroliuojamos paslaugos turi būti prieinamos kainos prasme[2], pasiekė, kad iš naujo būtų nustatyti paslaugų įkainiai[3], numatyti numatyti vadinamųjų „juodųjų pinigų“ nepatekimo į rinką saugikliai[4], keičiamas notaro padėjėjo (asesoriaus) statusas[5]. Dėl savo veiklos užsitraukė Lietuvos notarų rūmų nemalonę, buvo notarų stebimas (pvz., atkreipinėjo visuomenės dėmesį, kad teisingumo ministro patarėjas Mantas Varaška suklydęs, viešai kalbėdamas apie sandorių patvirtinimą notarine forma, jo viešų pasisakymų klaidas fiksavo oficialioje Notarų rūmų tinklavietėje)[6].

Pilietinės demokratijos partijos atstovas 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Nuo 2008 m. Seimo narys, išrinktas Suvalkijos rinkimų apygardoje, išsikėlė pats. Nepriklausė jokiai partijai. [7] Seime prisijungė prie Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos, tapo 17-uoju nariu[8]; nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. vasario 10 d. frakcijos „Viena Lietuva", nuo 2010 m. vasario 11 d. Krikščionių partijos frakcijos narys.

Seimo plenarinių posėdžių salėje buvo nufilmuotas plekšnojantis per petį A. Sacharukui tuo metu, kai šis neteisėtai balsavoLiną Karalių. Pasak „Apkaltos komisijos“ pirmininko Kęstučio Masiulio, M. Varaška stebėjęs neteisėtą Aleksandro Sacharuko balsavimą už L. Karalių, kad esą sunku nepastebėti, kad „politikas balsuoja ne tik už save, bet ir už kolegą, jei jis pirmiausia pabalsuoja su viena kortele, ją ištraukia, įdeda kitą ir vėl balsuoja“[9]. Kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją (EPK), prašydamas išaiškinti tokių įtarimų pagrįstumą. EPK, peržiūrėjusi filmuotą posėdžio įrašą bei išklausiusi M. Varašką bei apkaltos komisijų pirmininką Kęstutį Masiulį, nusprendė siūlyti parlamentarui sprendimą dėl darbo komisijose priimti pačiam vadovaujantis savo sąžine[10], kadangi komisija nebuvo visiškai tikra, kad M. Varaška matė, kad L. Sacharukas balsuoja už kitą asmenį[11]. Nenorėdamas kelti abejonių dėl savęs ir dėl komisijos darbo, nutarė nebedalyvauti vadinamųjų apkaltos komisijų darbe[12].

20062007 m. Konstitucinės teisės nuotolinių studijų elektroninio modulio bendraautoris. Nuo MRU Teisės fakulteto Alumni draugijos 2009/2010 m. mokslo metais įgyvendinamo naujo Lietuvoje projekto „Mentoringas jauniesiems teisininkams“ (MJT) studentų mentorius[13].

2011 m. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys nuo „Jaunosios Sūduvos“ koalicijos, išrinktas, bet atsisakė mandato. [14]

Sportuoja (užsiima irklavimu, badmintonu, bėgimu, atletine gimnastika, krepšiniu).

Moka anglų, rusų kalbas[15].

Mokslinės publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Parlamentaro indemnitetas – teoriniai ir praktiniai aspektai, Jurisprudencija, 2005 m.
  • Japonijos Imperijos konstitucinė sąranga
  • Konstitucinio reguliavimo įvairovė (kolektyvinė monografija), 2006 m.
  • Kai kurie teisinės valstybės santvarkos bruožai senovės Graikijos mitologijoje, Jurisprudencija, 2007 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]