Pereiti prie turinio

1920 m. Lietuvos Seimo rinkimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1920 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
Lietuva
1920 m. balandžio 14–16 d.
112 vietų Steigiamajame Seime
Partija Lyderis Balsai % Vietos
LKDP Mykolas Krupavičius 239 900 35,16 46
LVS Kazys Grinius 116 298 17,05 20
LSDP Steponas Kairys 87 051 12,76 13
LDF Antanas Matulaitis 69 907 10,25 10
Žydai Simonas Rozenbaumas 44 709 6,55 6
LSLDP Mykolas Sleževičius 39 264 5,75 9
Lenkai Bronislovas Liausas 29 156 4,27 3
LŪS Aleksandras Stulginskis 7 535 1,10 3
Nepartinis Kazys Lekeckas 7 498 1,10 1
Vokiečiai Rudolfas Kinderis 7 194 1,05 1
Čia pateikiamos mandatus gavusios partijos. Visus rezultatus žr. žemiau

Rezultatai pagal apygardas
Lietuvos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Lietuvos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis

1920 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (Steigiamojo Seimo rinkimai) įvyko 1920 m. balandžio 1415 d., pagal 1919 m. priimtą Rinkimų įstatymą. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs, slapti, tiesioginiai rinkimai Lietuvoje. Balsuoti atėjo 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių. Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių, 59 priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Valstiečių sąjungos blokui, 12 – Lietuvos socialdemokratų partijai. Likusius mandatus pasidalijo tautinių mažumų (žydų, lenkų, vokiečių) atstovai Seime.[1]

1920 m. gegužės 15 d. iškilmingam Seimo posėdžiui Kauno miesto teatro rūmuose pirmininkavo Lietuvos visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tą patį vakarą Steigiamojo Seimo nariai Seimo Pirmininku išrinko Aleksandrą Stulginskį bei vienbalsiai patvirtino Nepriklausomybės rezoliuciją.

Rinkimų aplinkybės ir eiga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija numatė būtinybę sušaukti visų Lietuvos gyventojų išrinktą Steigiamąjį Seimą. Tai pabrėžta ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos priimtame Nepriklausomybės Akte.[2]

1919 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Taryba priėmė Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą, įsigaliojusį 1919 m. gruodžio 2 d.[2] Pagal jį į Steigiamąjį Seimą turėjo būti išrinkti 229 atstovai. Tačiau Lenkijos okupuotose teritorijose, kuriose numatyta išrinkti 108 narius (Vilniaus apygardoje – 30, Lydos – 29, Balstogės – 27 ir Gardino – 22 nariai), rinkimai nevyko. Rinkimai neįvyko ir Klaipėdos krašte (9 nariai), kurio valdymą nuo 1920 m. vasario 15 d. perėmė Prancūzija.[2]

Steigiamojo Seimo rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–16 d.[2] Rinkimų teisę turėjo Lietuvos piliečiai, sulaukę 21 metų. Per pirmus Lietuvoje visuotinius, lygius, slaptus, tiesioginius rinkimus pagal proporcinę sistemą išrinkta 112 Steigiamojo Seimo narių. Rinkimuose dalyvavo apie 90 % rinkėjų.[2]

Partija Balsai % Vietos
Lietuvių krikščionių demokratų partija 239 900 35,16 46
Lietuvos valstiečių sąjunga 116 298 17,05 20
Lietuvos socialdemokratų partija 87 051 12,76 13
Lietuvos darbo federacija 69 907 10,25 10
Žydų demokratinis susivienijimas 44 709 6,55 6
Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija 39 264 5,75 9
Lenkų centrinis rinkimų komitetas 29 156 4,27 3
Ekonominė bei politinė Lietuvos žemdirbių sąjunga 7 651 1,12 0
Lietuvos ūkininkų sąjunga 7 535 1,10 3
Darbininkų ir ūkininkų socialistinė kuopa 7 498 1,10 1
Lietuvos vokiečių komitetas 7 194 1,05 1
Kiti 26 128 3,84 0
Iš viso 682 291 100 112

Steigiamojo Seimo sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Numeris Partija, frakcija Narių skaičius
1 Darbo Federacija 15
2 Krikščionys Demokratai 24
3 Lenkai 3
4 Nepartiniai 2
5 Socialistų Liaudininkų Demokratai 9
6 Socialdemokratai 13
7 Ūkininkų Sąjunga 16
8 Valstiečių Liaudininkų Sąjunga 19
9 Vokiečiai 1
10 Žemdirbių Sąjunga 4
11 Žydai 6
  1. Steigiamasis Seimas (1920-1922)
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 „Steigiamasis Seimas“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-11-20.