Naminis žvirblis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žvirblis)
Passer domesticus
Naminis žvirblis (Passer domesticus)
Naminių žvirblių patinas
Naminis žvirblis (Passer domesticus)
Naminių žvirblių patelė
Naminio žvirblio čiulbėjimas
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Žvirbliniai
(Wikispecies-logo.svg Passeridae)
Gentis: Tikrieji žvirbliai
(Wikispecies-logo.svg Passer)
Rūšis: Naminis žvirblis
(Wikispecies-logo.svg Passer domesticus)
Binomas
Passer domesticus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
Paplitimas
Apytikslis paplitimas
Naminių žvirblių apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
     sėslus – ištisus metus
     neperintis
     introdukuotas ir sėslus
     introdukuotas ir tikėtinai išlikęs
     introdukuotas, bet matyt išnykęs

Naminis žvirblis,[2] arba nuo seno lietuvių kalboje vadinamas žvirbliu (Passer domesticus) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, žvirblinių šeimos rūšis.

Naminių žvirblių patinas Melburne (Australija)

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vakaruose iki Ochotsko jūros rytuose. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Lenos vidurupį, pietryčiuose tęsiasi iki šiaurės rytų Kinijos, Aralo jūros, pietuose siekia Viduržemio jūros regioną. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Viduržemio jūros, Britų salose. Introdukuotas Amerikose, Pietų Afrikoje, Australijoje, daugelyje salų.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje labai dažnas; peri, žiemoja. Čia gyvena Passer domesticus domesticus porūšis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno ilgis 14–16 cm,[3][4] atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų galų 19-25 cm,[3] čiurna 1,6–2,5 cm, uodega neilga – 5,2–6,5 cm. Arealo šiaurėje gyvenančių populiacijų individai yra šiek tiek stambesni, už jų gentainius gyenančius arealo pietuose. Šiaurinės populiacijos individai sveria apie 20-39 g, pietinės – 21-33 g.

Naminių žvirblių galva didelė ir apvali. Patino kakta, galvos viršus ir pakaušis pilki, galvos šonai rudi. Nugara ruda, išmarginta rudomis išilginėmis dėmėmis, skruostai balsvi. Sparnu driekiasi balsva juostelė. Pilvas balsvas, gerklė ir pagurklis juodi. Snapas storas, tvirtas, juodas, rudenį ir žiemą papilkėja. Kojos juodos.

Patelė blankesnių spalvų, beveik visa pilkšvai rusva.

Jaunikliai išsirita pilki, vėliau įgauna rusvą spalvą, tamsesnę negu patelės.

Elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naminis žvirblis – sėslus paukštis. Sinantropas[5] - gyvena žmogaus kaimynystėje: sodybose, ūkiniuose pastatuose, miestuose, fermose, parkuose, užima kitiems paukščiams skirtus inkilus. Aktyvus dieną, gerai skraido. Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį skraido pulkais, leidžiasi į medžius, krūmus ir ten ilsisi.

Balsas daugiausia monotoniškas - „čii, čii, čii“ arba „čilp, čilp, čilp“, labai panašus, sunkiai atskiriamas nuo eurazinio karklažvirblio čiulbėjimo, bet be aukštų tonų.[6]

Perėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naminiai žvirbliai monogamai - porą sudaro visam gyvenimui. Tuoktuvių metu naminių žvirblių patinai nusileidę ant žemės pešasi. Kovą pradeda sukti lizdą namų pakraigėse, palėpėse, plyšiuose, angose, kregždžių lizduose, inkiluose. Lizdui naudoja žoles, šiaudus, pakulas, įvairių audinių liekanas. Gūžtą iškloja naminių gyvūnų plaukais, kitų paukščių plunksnomis. Deda 4-7 balkšvus, pilkšvus, gelsvai arba rausvai taškuotus, ovalius kiaušinius. Peri patinas ir patelė 13-14 dienų. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka taip pat po 13-14 dienų. Per metus veda 2-3 vadas (nuo balandžio iki rugpjūčio).

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta įvairiu maistu: javų grūdais, dobilų, runkelių, guobų, spygliuočių sėklomis, nulesa vyšnias, trešnes, žemuoges, išlesa dygstančius žirnius, pupeles, salotas, kopūstus. Taip pat gaudo lėtus vabzdžius, pavyzdžiui, karkvabalius. Vasaros pabaigoje būriais niokoja javus, saulėgrąžas, kanapes. Žiemą dažnai lankosi prie lesyklų[7].

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išgyvena 13 metų.

Santykis su žmogumi[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naminis žvirblis kaip pasėlių niokotojas nuo seno laikomas ūkininkų priešu. Slavų kalbose žvirblio pavadinimas reiškia „mušk vagį“ (plg. rus. воробей). Folklore vaizduojamas kaip apsukrus, vikrus, įkyrus vagišius. Žvirbliams iš laukų ir sodų baidyti statomos įvairios baidyklės. XX a. Kinijoje Didžiojo šuolio metu žvirblis buvo paskelbtas žemės ūkio priešu ir pradėta masinė jų naikinimo kampanija. Tačiau dėl to padaugėjo vabzdžių, ypač prie miestų, todėl ši kampanija pristabdyta.[8]

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinė ornitologų sąjunga pasaulio paukščių klasifikacijos v12.2 versijoje išskiria 12 naminio žvirblio porūšių:[9]

  1. P. d. bactrianus Zarudny & Kudashev, 1916; vakarinis Turkmėnija, šiaurės rytų Iranas ir iki vakarinės Kinijos ir šiaurės vakarų Pakistano.
  2. P. d. balearoibericus Jordans, 1923; pietinė Europa (išskyrus Italiją) ir iki centrinės Turkijos.
  3. P. d. biblicus Hartert, E, 1904; Kipre, šiauriniame Izraelyje, šiaurės vakarinėje Jordanijoje iki vakarinės Sirijos, bei pietryčių Turkijoje iki šiaurės vakarų Irano.
  4. P. d. domesticus Linnaeus, 1758; nominalinis porūšis, kuris natūraliai paplitęs ir Lietuvoje. Taip pat vakarinėje, šiaurinėje Europoje, šiaurės Azijoje, šiaurės rytų Sibire, šiaurinėje Japonijos dalyje. Porūšis introdukuotas Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose, Pietų Afrikoje ir Australijoje.
  5. P. d. hyrcanus Zarudny & Kudashev, 1916; pietryčių Azerbaidžane ir šiauriniame Irane.
  6. P. d. hufufae Ticehurst & Cheesman, 1924; Arabijos pusiasalio šiaurės rytai.
  7. P. d. indicus Jardine & Selby, 1831; pietinis Izraelis ir pietinė Palestina, toliau per Arabijos pusiasalį arealas nusitęsia į rytus į Indiją ir centrinę, pietryčių Aziją.
  8. P. d. niloticus Nicoll & Bonhote, 1909; Egipte.
  9. P. d. parkini Whistler, 1920; šiaurės vakarų ir centriniai Himalajai.
  10. P. d. persicus Zarudny & Kudashev, 1916; centrinis Iranas ir iki vakarinio, pietinio Afganistano.
  11. P. d. rufidorsalis Brehm, CL, 1855; Sudane ir Eritrejoje.
  12. P. d. tingitanus Loche, 1867; šiaurės vakarų Afrika.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Passer domesticus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. terminai.vlkk.lt / Naminis žvirblis
  3. 3,0 3,1 oiseaux-birds.com / House Sparrow - Passer domesticus
  4. luontoportti.com / House Sparrow Passer domesticus
  5. vle.lt / Žvirbliniai | Visuotinė lietuvių enciklopedija
  6. birdid.no / House Sparrow (Passer domesticus)
  7. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
  8. http://news.battery.ru/theme/ecology/?id=82781 Archyvuota kopija 2009-04-15 iš Wayback Machine projekto.
  9. worldbirdnames.org / Old World sparrows, snowfinches, weavers - IOC World Bird List Version 12.1; Birds of the World: Recommended English Names (Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai) | Nuoroda tikrinta: 2022.08.24

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Žvirblis

Vikicitatos