Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sabanejewia baltica
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Poklasis: Stipinpelekės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Actinopterygii)
Būrys: Karpžuvės
(Wikispecies-logo.svg Cypriniformes)
Šeima: Vijūninės
(Wikispecies-logo.svg Cobitidae)
Gentis: Sabanejewia
(Wikispecies-logo.svg Sabanejewia)
Rūšis: Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis
(Wikispecies-logo.svg Sabanejewia baltica)
Binomas
Sabanejewia baltica
Witkowski, 1994

Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (lot. Sabanejewia baltica, angl. Northern Golden Loach, vok. Baltischer Goldsteinbeißer, latv. Ziemeļu zeltainais akmeņgrauzis, rus. Щиповка северная золотистая) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio, vijūninių (Cobitidae) šeimos gėlavandenė žuvis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai savaime paplitę Dauguvos, Nemuno, Desnos, Vyslos, Odros, Dniestro, Dniepro, Dono upėse ir jų baseinuose. Kaimyninėje Latvijoje nuo 2008 m. aptinkami Ventos, Dauguvos ir Gaujos upių baseinuose[2].

Šalys ar jų dalys kur rūšis yra savaiminė: Lietuva, Latvija, Lenkija, Vokietija, Baltarusija, Rusija (europinės dalies vakaruose), Ukraina, Moldova, Slovakija.

Gyvenamas biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugę šiauriniai auksaspalviai kirtikliai gyventi pasirenka nedideles lygumų upes ir upelius. Kalvotame regione gyvena upėse ir su didesne srove. Gyvena skaidraus, švaraus vandens upėse su smėlingu ar žvyro dugnu, bet vengia klampaus, dumblingo upių dugno. Kaip įprasta, jie vengia didelių, lygumų reljefo upių[3].

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje šiauriniai auksaspalviai kirtikliai klasifikuojami kaip savaiminė rūšis, pirmą kartą buvo pagauti Ventos upės baseine. Jie įrašyti į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją[4]. Tai naujas rūšies arealui baseinas, atskiras, nesusijęs su kitais rūšies apgyventais baseinais. Per visą 2002-2008 metų tyrimo laikotarpį šiaurinis auksaspalvis kirtiklis sugautas 5 upėse iš dviejų atskirų baseinų – Ventos ir Nemuno, viso buvo sugauta 130 individų. Ventos baseine šiaurinių auksaspalvių kirtiklių populiacijų tankis yra didžiausias, jos stabilios ir pastovios. Šventosios baseine (Neries) auksaspalvio kirtiklio populiacijos negausios, tačiau rūšis plačiai paplitusi ir populiacijos stabilios.

Lietuvoje šiauriniams auksaspalviams kirtikliams renkantis gyvenamas buveines lemiantis veiksnys yra vandens temperatūra. Jie renkasi buveines su žymiai labiau apibrėžtais fizikiniais parametrais, jis sutinkamas tik švariose, neeutrofikuotose, srauniose upėse su švariu smėlio ir žvyro gruntu bei pakankamai, ne mažiau +20C įšylančiu vandeniu. Šis rodiklis svarbesnis nei paprastajam kirtikliui, kadangi Lietuvoje yra žymiai mažiau upių įšylančių iki nerštui reikalingos +20C temperatūros, o dauguma tokių upių visiškai netinka pagal kitus faktorius, kaip kad srovės greitį, gruntą ir panašiai. Upėse, kur aptinkamas šiaurinis auksaspalvis kirtiklis, aukščiausia metinė temperatūra patikimai aukštesnė nei tose, kur ši rūšis nesutinkama (+21 +23,8C). Itin svarbus fizikinis rodiklis yra vandens srovės greitis. Nors kitose arealo vietose šiaurinis auksaspalvis kirtiklis gyvena gana įvairiuose pagal srovės greitį biotopuose, Lietuvoje jis aptinkamas tik srauniose upėse. Vidutinis srovės greitis šios rūšies buveinėse buvo nuo 0,3 iki 1,2 m/s ir patikimai skyrėsi nuo stočių, kur šiaurinis auksaspalvis kirtiklis nesutinkamas. Šiaurinių auksaspalvių kirtiklių buveinėse buvo stipriai apibrėžtas pH rodiklis: 8,1-8,34. Auksaspalvio kirtiklio buveinių lemiantys veiksniai (p<0,02) yra aukšta vandens temperatūra, didelis srovės greitis bei deguonies kiekis, aukštas ir apibrėžtas siaurose ribose pH rodiklis.[5].

Kūno matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis auga lėtai. Jo kūno ilgis 5-9 cm, dažniausiai 6-8 cm, kūno masė dažniausiai 3-5 g[6].

Nerštas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai pavasarį, gegužės-birželio mėnesiais, esant nežemesniai kaip +20C vandens temperatūrai neršia upės dugne tarp vandens augalijos ant smėlio, žvyro, akmenukų, išleisdami apie 900 lipnių 1,1-1,2 mm skersmens ikrelių. Esant +22°C vandens temperatūrai, iš ikrelių mailius išlenda po išneršimo praėjus 50-60 valandų. Mailius 3,1-4,2 mm ilgio ir maitintis pradeda praėjus 6 paroms ir minta zooplanktonu.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai gyvena pavieniui. Aktyviausi vakare ir naktį. Jie slėpdamiesi nuo priešų, upės dugne įsirausia po smėliu, rečiau po žvyru.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai gyvena iki 4-5 metų.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai dažniausiai minta planktonu ir kai kurių vabzdžių - uodų, apsiuvų, lašalų, žirgelių lervomis, smulkiomis kirmėlėmis, dumbliais. Kartais minta smulkiais sausumos vabzdžiais bei kitų žuvų ikrais.

Nykimo ir apsaugos priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriniai auksaspalviai kirtikliai dažniausiai nyksta dėl vandens telkinių taršos.

Lietuvoje imantis šiaurinių auksaspalvių kirtiklių apsaugos priemonių, jie įrašyti į Lietuvos raudonosios knygos 4 (I) kategoriją, o nuo 2017 m. už nelegaliai sugautą šią rūšį bus skiriama 145 eurų bauda[7].

Šiaurinio auksaspalvio kirtiklio pavadinimas ir sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau buvo manyta, kad šiaurinis auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia baltica) yra auksaspalvio kirtiklio (Sabanejewia aurata) porūšis ir mokslinėje literatūroje lotyniškai buvo vadinamas Sabanejewia aurata baltica. Šis pavadinimas dabar išlikęs kaip šiaurinio auksaspalvio kirtiklio sinonimas.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Sabanejewia baltica“. IUCN Red list. 
  2. latvijasdaba.lv / ZIEMELU ZELTAINAIS AKMENGRAUZIS Sabanejewia baltica Witkowski (Sabanejewia aurata ssp. baltica)
  3. fishbase.org / Sabanejewia baltica Witkowski, 1994
  4. am.lt / Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, 2010-02-26
  5. Andrius Steponėnas, VILNIUS UNIVERSITY INSTITUTE OF ECOLOGY, TAXONOMY AND ECOLOGY OF LOACHES (COBITIDAE) IN INNER WATER BODIES OF LITHUANIA, Summary of doctoral dissertation Biomedical Sciences, Ecology and Environmental Science (03 B) | Vilnius, 2010
  6. gurkov2n.jimdo.com / ЩИПОВКА БАЛТИЙСКАЯ (Sabanejewia baltica)
  7. kablys.delfi.lt / Neteisėtai sugautos žuvys nuo šiol kainuos kone dvigubai brangiau, 2017 m. vasario 22 d.
Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Portal
Vikisritis: Žuvys


Lietuviški vardynai ir sąrašai
Lietuvos raudonoji knyga

Vardynai: Augalų (Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas) | Grybų | Paukščių | Žuvų
Sąrašai: Lietuvos žuvys | Lietuvos varliagyviai | Lietuvos ropliai | Lietuvos paukščiai | Lietuvos žvirbliniai paukščiai | Lietuvos žinduoliai | Lietuvos šikšnosparniai
Lietuvos dieniniai drugiai | Lietuvos žirgeliai | Lietuvos tiesiasparniai | Lietuvos kamanės
Lietuvos vabalai:
  auksavabaliai (Cetonidae) | blizgiavabaliai (Buprestidae) | lapgraužiai (Chrysomelidae) | sprakšiai (Elateridae) | ūsuočiai (Cerambycidae) | maitvabaliai (Silphidae)  
žygiai (Carabidae)
| juodvabaliai (Tenebrionidae) | minkštavabaliai (Cantharidae) | Boružės (Coccinellidae)