Fosforas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fosforas (P)
Periodinė grupė

Nemetalas

Atomo numeris 15
Išvaizda

?

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

30,973761(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

128 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1011,8 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Ne] 3s² 3p³

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

106 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

2,19 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

-3;+3;+5

Termodinaminės savybės
Tankis

1,82 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

0,235 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

317,3 K

Lydymosi šiluma

0,63 kJ/mol

Virimo temperatūra

553 K

Garavimo šiluma

12,4 kJ/mol

Molinis tūris

17,02 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Fosforas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas P, eilės numeris 15.

Vienintelis stabilus izotopas yra 31P.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltasis (geltonasis) fosforas tamsoje aiškiai šviečia. Ši savybė leido 1669 m. Hamburgo alchemikui ir vaistininkui Hennig Brand bei jo padėjėjui Kunckel atrasti šį elementą, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: gr. phos – šviesa + phoros – nešantis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fosforą pirmasis 1669 m. išgavo alchemikas H. Brandas, jis kaitino šlapalo, kvarcinio smėlio ir anglies mišinį. 1743 m. buvo pasiūlytas pramoninis fosforo gavimo būdas, jį gaunant iš fosforito, kvarcinio smėlio ir anglies esant 1100–1300 °C temperatūrai.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laisvas fosforas gamtoje nerandamas, jis būna pasiskirstęs mineraluose, daugiausiai fosfatuose, pvz., apatito, fosfarito, ambligonito, vivianito, ksenotimo, monacito ir kituose.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudonasis fosforas yra naudojamas degtukams, puslaidininkiams gaminti, taip pat metalurgijoje.

Fosforas organizme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su kalciu fosforo yra kauluose ir dantyse. Taip pat jo, susijungusio su baltymais ir riebalais yra įvairiuose audiniuose. Medžiagų apykaitoje fosfatai svarbūs kaip energijos tiekėjai. Fosforo junginiai veikia genetinės informacijos perdavimo procesus. Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama rachitu, kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinis ir fizinis nedarbingumas.

Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyje, piene, mėsoje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 309–310 p. ISBN 9955-25-108-5.