Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
.svg){kind=small}
|
Savaitės straipsnis
 Telšių mūšis (šved. Slaget vid Telschi, vok. Gefecht bei Telschi) – 1679 m. vasario 7 d. prie Telšių įvykusios Švedijos imperijos ir Brandenburgo-Prūsijos kariuomenių kautynės, 1674–1679 m. Šiaurės (Danijos-Švedijos) karo dalis. Mūšis baigėsi be aiškaus nugalėtojo, tačiau nuostolių patyrę švedai pasitraukė į Rygą, taip užbaigdami žiemos kampaniją, gavusią pavadinimą „Didysis pasivažinėjimas rogėmis“, Brandengurgo-Prūsijos pajėgos išstūmė švedus ir Rytų Prūsijos. 1674 m. pabaigoje Švedijos kariuomenė iš Švedijos Pomeranijos pradėjo Brandenburgo žygį. Žygio tikslas buvo palengvinti Prancūzijos padėtį Prancūzijos-Olandijos kare eliminuojant kurfiursto Frydricho Vilhelmo vadovaujamą Brandenburgą. Išpuolis sukėlė Švedijos ir Brandenburgo karą, kuriame Brandenburgą parėmė Danija, Nyderlandai ir Šventoji Romos imperija. Karo pradžioje Frydricho Vilhelmo pajėgoms pavyko išstumti švedus iš Brandenburgo teritorijos, užimti Švedijos valdytą Brėmeno ir Verdeno hercogystę. Iki 1678 m. pabaigos keletu žygių Brandenburgo pajėgos užėmė visą Švedijos Pomeraniją. Galiausiai 1678 m. po ilgos apsiausties Brandenburgui pasidavė Ščecinas. Švedų generolas Bremneo ir Verdeno hercohas Henrikas Hornas 1678 m. lapkritį su 16 tūkst. vyrų įsiveržė į Rytų Prūsiją, užėmė daug miestų ir kėlė grėsmę Prūsijos sostinei Karaliaučiui. Žinia apie švedų invaziją Frydrichą Vilhelmą pasiekė 1678 m. gruodį mūšio dėl Štetino metu. Kurfiurstas nusprendė išvyti švedus iš Rytų Prūsijos, kaip ir prieš ketverius metus, „greitai pasivažinėdamas“, nepaisydamas ledinio šalčio. Žygis prasidėjo gruodžio 30 d., o 1679 m. sausio 10 d. Frydrichas Vilhelmas jau buvo Marienverderyje ir inspektavo savo nedidelę kariuomenę, greitai permestą iš Oderio į Vyslą. Švedų daliniai buvo netoli Karaliaučiaus ties Priegliumi, kurį gynė 3 tūkst. brandenburgiečių, vadovaujamų generolo for Giorckės (vok. Joachim Ernst von Görzke). Kurfiurstas ketino puse savo karių sustiprinti Karaliaučiaus garnizoną, o kita puse apeiti švedus. Atlikus šį manevrą generolas Giorckė turėjo pulti iš Karaliaučiaus, o pats kurfiurstas ketino užkirsti kelią švedų atsitraukimui. Operacijos slaptumas, kurį pavyko užtikrinti 1675 m. pavasario kampanijoje nuo Reino iki Reino, pasirodė neįmanoma užduotimi kelyje nuo Oderio iki Vyslos. Švedai sužinojo apie artėjantį puolimą ir pasitraukė į Tilžę. Nesant galimybių apsupti priešą, vokiečių tikslu tapo juos pasivyti. Brandenburgo pajėgos greitai nužygiavo į į Braunsbergą (dab. Branevas) ir Heiligenbeilą (Sventapilė, dab. Mamonovo), iš ten, taupydamos laiką – rogėmis persikėlė per Aismares. Kurfiursto pajėgos Karaliaučių pasiekė sausio 16 d., o po dienos poilsio trys būriai toliau judėjo link Tilžėje įsikūrusių švedų. Brandenburgo pajėgas sudarė trys grupuotės – tūkstančio vyrų priešakinė spajėgos, tikrasis trijų tūkstančių dydžio avangardas ir apie penkių tūkstančių dydžio pagrindinės pajėgos. Priešakinėms pajėgoms vadovavo Joachimas Hennigesas fon Treffenfeldas, tikrąjam avangardui – Görtzke, pagrindinėms pajėgoms – Georgas fon Derflingeris ir pats kurfiurstas. |
liepos 25 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 NGC 246 (arba Kaukolės ūkas, Caldwell 56) – planetiškasis ūkas, esantis Banginio žvaigždyne. Nuo Žemės šis ūkas nutolęs apytikriai 1600 šviesmečių, objekto regimasis ryškis – 8. NGC 246 ūką 1785 m. atrado anglų astronomas William Herschel. Pro vidutinio dydžio teleskopus šis ūkas atrodo kaip blyškus apvalaus pavidalo šviesos ruožas. Kaip teigiama, palankiausias metas stebėti NGC 246 ūką yra rudenį Šiaurės pusrutulyje ir pavasarį Pietų pusrutulyje. NGC 246 planetiškojo ūko centre yra trys žvaigždės, viena iš jų – baltoji nykštukė. Ji susidarė, kuomet Saulės tipo žvaigždė savo gyvavimo pabaigoje nusimetė išorinius sluoksnius, taip suformuodama planetiškąjį ūką. Ilgą laiką manyta, kad šio ūko centre esama dviejų žvaigždžių, tačiau 2014 m. astronomai ESO VLT teleskopu aptiko ir trečią žvaigždę – blyškią raudonąją nykštukę. Planetiškojo ūko žvaigždės sudaro hierarchinės trinarės žvaigždės sistemą (NGC 246 yra pirmasis žinomas planetiškasis ūkas, kurio centre esama tokios sistemos): baltoji ir raudonoji nykštukės sukasi viena apie kitą, jas skiriantis atstumas yra maždaug 500 kartų didesnis nei atstumas tarp Saulės ir Žemės; apie šią žvaigždžių porą apytikriai 1900 av atstumu skrieja trečioji žvaigždė. Šios savaitės iniciatyva yra galaktikos, spiečiai ir ūkai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
