Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Lindenau laivų statykla (vok. Lindenau Werft) – laivų statykla Vokietijoje, Šlėzvigo-Holšteino žemėje, Baltijos jūros pietvakariuose, prie Kylio įlankos, Kylio Frydrichsorto rajone, 8 km į šiaurę nuo Kylio uosto. Pirmoji statykla įkurta inžinieriaus Pauliaus Lindenau 1919 m. Klaipėdoje, kur buvo padėti šiuolaikinės laivų statybos pamatai. Statykla per II pasaulinį karą evakuota ir atkurta Vokietijoje. Klaipėdoje buvusios laivų statyklos vietoje įsikūręs Kruizinių laivų terminalas. Teritorijoje išlikę senųjų pastatų su technologine įranga. Buvęs laivų elingas naudojamas įvairiems kultūriniams projektams, koncertams atvirame lauke. Statyklos logotipe pavaizduoti Klaipėdos herbo elementai. Nuo Kryžiuočių ordino kovų su žemaičiais ir lietuviais laikų Klaipėdoje buvo pastatoma laivų. Šią veiklą ribojo konkurencija su Karaliaučiaus statyklomis, lydėjo pakilimai per karus, blokadas. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje burlaivių statyklos stovėjo Danės upės dešiniajame krante. 1855–1866 m. pastatyti 52 laivai. Šiuo laikotarpiu klestėjo laivų statybos amatas: 1862 m. dirbo 5 dailidės laivininkai su 204 pameistriais ir mokiniais. XIX a. I pusėje čia dominavo dvistiebiai brigai ir škunos. Vėliau paplito didesni barkai. Apie 1868 m. sekė Klaipėdos burlaivių statyklų nuosmukis, nes jūrų laivyboje įsigalėjo geležiniai garlaiviai. 1876 m. laivų statybos meistras Liudvikas Egertas pastatė paskutinį jūrinį burlaivį. Kairiajame Danės krante 1875 m. įsikūrė laivų dailidžių kooperatyvas, statęs žvejybinius laivus, valtis ir kitus nedidelius laivus. 1919 m. šioje vietoje pradėjo veikti Lindenau laivų statykla. Jos savininkas ir pagrindinis konstruktorius buvo inžinierius Paulius Lindenau, kilęs iš rytprūsių Vėluvos (dab. Znamensko Kaliningrado srityje). Po metų veikė liejykla, kalvė, stalių dirbtuvės, elektros jėgainė, montavimo ir laivų statybos halės, mašinų cechas, kiti įrengimai. Lindenau statykla (vok. Schiffswerft Memel - Lindenau und cie, Eisen und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei, 'Klaipėdos laivų statykla Lindenau &Cie. Geležinių ir medinių laivų statyba, mašinų fabrikas ir liejykla') buvo viena moderniausių to meto laivų statyklų Baltijos regione, stačiusi krovininius, keleivinius ir gelbėjimo laivus, vilkikus, keltus, baržas. 1922 m. pastatytas pirmasis geležinis krovininis garlaivis „Cattaro“, kurio tonažas siekė 1424 BRT. Vėliau šis 67 m ilgio laivas buvo užplaukęs ant minos ir pažeistas. Suremontuotas garlaivis dar tris dešimtmečius transportavo krovinius. Galiausiai perlūžo, užplaukęs ant seklumos Pietų Afrikoje. |
spalio 14 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Elgesio su gyvūnais etika – taikomosios etikos atšaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio su gyvūnais moralinius klausimus. Elgesio su gyvūnais vertinimas yra aptinkamas įvairių religijų senuosiuose raštuose, Antikos, viduramžių, Naujųjų ir Naujausiųjų laikų filosofų darbuose. Jų pagrindu yra atsiradę dabartiniai praktiniai gyvūnų gerovės, gyvūnų teisių ir kiti judėjimai. Požiūrių į gyvūnų moralinį statusą įvairovė gali būti grupuojama į tris pagrindines kategorijas: netiesioginių įsipareigojimų, tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės, ir moralinės lygybės teorijas. Netiesioginių įsipareigojimų teorijų šalininkai teigia, kad gyvūnai neturi jokios moralinės vertės. Tai paremiama religine ar gamtos sandaros pasaulėžiūra, taip pat teiginiais, kad gyvūnai stokoja sąmoningumo, racionalumo ar kitų savybių. Dėl šių priežasčių žmonių elgesys vertinamas ne pagal poveikį pačiam gyvūnui tiesiogiai, o pagal įtaką kitiems žmonėms. Prie šios grupės teorijų kūrimo prisidėjo Aristotelis, stoikai, Imanuelis Kantas, Renė Dekartas, Tomas Akvinietis, Peter Carruthers ir kiti. Tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės teorijos teigia, jog žmonės, atsižvelgdami į gyvūnų savybes (pavyzdžiui, gebėjimą jausti skausmą), privalo jiems suteikti tam tikrą, tačiau mažesnę nei žmogaus, moralinę vertę. Tai reiškia, jog praktikoje pradedama kreipti dėmesį į gyvūnų gerovę, tačiau žmonių poreikiai išlieka reikšmingesni, nei tapatūs gyvūnų poreikiai. Šiam požiūriui atstovauja Plutarchas, Žanas Žakas Ruso, Jeremy Bentham, John Stuart Mill ir kiti. Trečios grupės – moralinės lygybės – teorijų atstovai teigia, jog žmonės ir gyvūnai yra moraliai lygūs, todėl tapatūs jų poreikiai turi būti vertinami vienodai. Praktikoje tai pasireiškia siekiais suteikti gyvūnams pamatines teises, propaguojant gyvūnų naudojimo nereikalaujančias alternatyvas. Žinomiausi šių teorijų kūrėjai: Peter Singer, Tom Regan, Gary L. Francione ir kiti. Šios savaitės iniciatyva yra etika ir etiniai klausimai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
