Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 219 599 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Chor Virapo vienuolynas, fone – Ararato kalnas,  Armėnija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Šv. Brigita Švedė, pavaizduota su aureole. Krikščioniškoje ikonografijoje šventieji (-osios) dar būna su vainikais ant galvos, laikantys palmės šakeles, baltas lelijas. Šventasis, šventoji (lot. sanctus, sancta) – asmuo, kuris krikščioniškajame tikėjime pripažįstamas kaip turintis išskirtinį šventybės, panašumo ar artumo Dievui laipsnį. Termino „šventasis“ vartojimas priklauso nuo konteksto ir konfesijos. Katalikų, stačiatikių, anglikonų ir liuteronų tikėjimo doktrinose visi jų tikintieji, mirusieji danguje laikomi šventaisiais, tačiau kai kurie iš jų yra verti didesnės garbės ar sekimo. Katalikų ir stačiatikių bažnyčiose šventuoju laikomas kanonizuotas asmuo (dažniausiai palaimintasis), kuris pripažintas kaip pasižymėjęs išskirtinėmis dorybėmis ir paskelbtas krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu tikintiesiems. Šventasis laikomas žmonių ir Dievo tarpininku bei užtarėju. Plėtojamas šventojo kultas kartu su jam priklausančių relikvijų kultu. Pirmaisiais šventaisiais laikomi apaštalai, atsiskyrėliai, asketai, tikėjimo kankiniai, Bažnyčios Tėvai ir Bažnyčios Mokytojai, pirmųjų krikščioniškų bendruomenių įkūrėjai. Šventasis dažniausiai turi ypatingą pašaukimą gyvenimo šventumui, lydimą stebuklų ir herojiškų dorybių. Šventumo prasme visi pakrikštytieji gali būti vadinami šventaisiais, nes šventumo užuomazgas gauna per krikštą. Pagal šį supratimą, šventumo siekiui įgyvendinti tikinčiajam būtina paskirti visą krikščioniškąjį gyvenimą, nepaisant jo užimamos vietos ar luomo. Romos katalikų bažnyčioje šventąjį tvirtina popiežius, šventųjų kultas pripažįstamas visuotinai. Šioje bažnyčioje vyksta formalus, nenutrūkstamas šventųjų sąrašo „papildymo" procesas. Stačiatikių šventieji skelbiami Bažnyčios susirinkime (rus. Собор), pripažįstami vietinėse Bažnyčiose. Tarp kitų krikščionių bažnyčių Rusijos stačiatikiai išlaiko ypatingą pagarbą šventiesiems, ankstyviesiems teologams ir kankiniams. Į tradicinį šventųjų sąrašą retai įrašoma naujų vardų, dažniausiai ne pasauliečių, o vienuolių ar vyskupų. Atskiri šventieji globoja kraštus ir šalis, tam tikrų amatų ir profesijų žmones, gyvūnus. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

spalio 17 d. įvykiai Lietuvoje 1529 − Vilniaus Seimas paskelbė 9-metį Žygimantą Augustą Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu. 1902 − įkurta Lietuvių demokratų partija. 1918 − Lietuvos kariuomenės kareivinėse Vilniuje pirmą kartą sugiedotas Lietuvos himnas. Pasaulyje 1777 − amerikiečių pajėgos įveikė britus Saratogos mūšyje. 1861 − Cullin–La–Ringo žudynės. 1973 − prasidėjo 1973 metų naftos krizė. Keisti

Savaitės iniciatyva Aristotelis teigė, kad žmonės, būdami natūralios gamtos hierarchijos viršuje, gali naudoti gyvūnus savo reikmėms ir elgesys su jais nevertinamas moraliai. Elgesio su gyvūnais etika – taikomosios etikos atšaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio su gyvūnais moralinius klausimus. Elgesio su gyvūnais vertinimas yra aptinkamas įvairių religijų senuosiuose raštuose, Antikos, viduramžių, Naujųjų ir Naujausiųjų laikų filosofų darbuose. Jų pagrindu yra atsiradę dabartiniai praktiniai gyvūnų gerovės, gyvūnų teisių ir kiti judėjimai. Požiūrių į gyvūnų moralinį statusą įvairovė gali būti grupuojama į tris pagrindines kategorijas: netiesioginių įsipareigojimų, tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės, ir moralinės lygybės teorijas. Netiesioginių įsipareigojimų teorijų šalininkai teigia, kad gyvūnai neturi jokios moralinės vertės. Tai paremiama religine ar gamtos sandaros pasaulėžiūra, taip pat teiginiais, kad gyvūnai stokoja sąmoningumo, racionalumo ar kitų savybių. Dėl šių priežasčių žmonių elgesys vertinamas ne pagal poveikį pačiam gyvūnui tiesiogiai, o pagal įtaką kitiems žmonėms. Prie šios grupės teorijų kūrimo prisidėjo Aristotelis, stoikai, Imanuelis Kantas, Renė Dekartas, Tomas Akvinietis, Peter Carruthers ir kiti. Tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės teorijos teigia, jog žmonės, atsižvelgdami į gyvūnų savybes (pavyzdžiui, gebėjimą jausti skausmą), privalo jiems suteikti tam tikrą, tačiau mažesnę nei žmogaus, moralinę vertę. Tai reiškia, jog praktikoje pradedama kreipti dėmesį į gyvūnų gerovę, tačiau žmonių poreikiai išlieka reikšmingesni, nei tapatūs gyvūnų poreikiai. Šiam požiūriui atstovauja Plutarchas, Žanas Žakas Ruso, Jeremy Bentham, John Stuart Mill ir kiti. Trečios grupės – moralinės lygybės – teorijų atstovai teigia, jog žmonės ir gyvūnai yra moraliai lygūs, todėl tapatūs jų poreikiai turi būti vertinami vienodai. Praktikoje tai pasireiškia siekiais suteikti gyvūnams pamatines teises, propaguojant gyvūnų naudojimo nereikalaujančias alternatyvas. Žinomiausi šių teorijų kūrėjai: Peter Singer, Tom Regan, Gary L. Francione ir kiti. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra etika ir etiniai klausimai. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Spalio 17 d. Gazos Ruože žuvo judėjimo „Hamas“ lyderis Yahya Sinwar.[1] Spalio 16 d. Sprogus degalų cisternai, Nigerijoje žuvo daugiau nei 150 žmonių.[2] Spalio 14 d. LR Seimo rinkimuose daugiausia balsų pelnė socialdemokratų partija.[3] Spalio 13 d. Žlugo Islandijos valdančioji koalicija, paskelbti pirmalaikiai parlamento rinkimai.[4] Spalio 10 d. Vilniaus centro bute vyras nušovė advokatą ir sužeidė du policijos pareigūnus, jiems atvykus vyrą iškeldinti vykdant teismo nuosprendį.[5] Spalio 10 d. Nobelio literatūros premija skirta Pietų Korėjos rašytojai Han Kang.[6] Spalio 10 d. Floridą pasiekė uraganas „Milton“.[7] Spalio 9 d. Nobelio chemijos premija skirta už kompiuterinius baltymų projektavimus bei tyrimus baltymų struktūros prognozavimų srityje.[8] Spalio 8 d. Nobelio fizikos premija skirta už mašininį mokymąsi.[9] Spalio 7 d. Tuniso prezidentu perrinktas Kais Saied.[10] Spalio 5 d. Bosnijoje ir Hercegovinoje dėl liūčių ir potvynių žuvo mažiausiai 16 žmonių.[11] Spalio 3 d. Jungtinė Karalystė paskelbė Mauricijui perduosianti Čagoso salyną.[12] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga