Tarptautinė kosminė stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Tarptautinė Kosminė Stotis)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tarptautinė Kosminė Stotis
ISS March 2009.jpg
ISS Logo.svg
TKS po STS-119 misijos, 2009 m. kovo 25 d. Nufotografuota iš erdvėlaivio „Discovery“.
InternationalSpaceStationPatch.png
Stoties statistika
Masė: apie 450000 kg
Ilgis: 73 m
nuo „Destiny“ iki „Zvezda“
(2009 m. kovas)
Plotis: 108,5 m
saulės baterijų plotis
(2009 m. kovas)
Aukštis: 27,4 m
(2007 m. vasario 22 d.)
Gyvenamas tūris: 358 m³
Atmosferos slėgis: 101,3 kPa
Perigėjus: 341 km
(2009 m. rugsėjo 15 d.)
Apogėjus: 353 km
(2009 m. rugsėjo 15 d.)
Orbitos inklinacija: 51,6419 laipsnio
(2009 m. rugsėjo 15 d.)
Vidutinis greitis: 27743,8 km/h
(7706,6 m/s)
Orbitos periodas: 91,62 minutės
Apsisukimų per dieną: 15,71739808
(2008 m. vasario 15 d.)
Dienos orbitoje: 5258
(2013 m. balandžio 13 d.)
Apgyvendinta dienų: 4545
(2013 m. balandžio 13 d.)
Apsisukimų skaičius: 82532 apsisukimai
(2013 m. balandžio 13 d.)
Nukeliautas atstumas: ~2,6 * 109 km
2009 m. spalis dienos statistika (nebent nurodyta kitaip).
Konfigūracija
Kosminė stotis po STS-119 misijos.
Kosminė stotis po STS-119 misijos.

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) (angl. International Space Station, ISS) – tarptautinis orbitinės stoties projektas, kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir keletas Europos valstybių (ESA).

Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. lapkričio 20 d., kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis „Zarya“. Nuo 2000 m. lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. 2014 m. kovo 28 d. komplekse gyveno 40-toji ekspedicija, sudaryta iš šešių žmonių.[1] TKS aptarnauja rusiški „Sojuz“ ir „Progress“, europietiški „ATV“, bei SpaceX Dragon moduliai.

TKS statybos buvo baigtos 2011 m. Šiais metais baigus programą Space Shuttle, vienintelės raketos, skraidinančios kosmonautus į stotį, liko rusiškos Soyuz.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautinės kosminės stoties istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 m., kaip „Space Station Alpha“ (liet. „Kosminė stotis alfa“). Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, Rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.

Pirmasis modulis „Zarya“ buvo paleistas rusiška „Proton“ raketa iš Baikonuro kosmodromo 1998 m. lapkričio 20 d. Iki pirmosios ekspedicijos įsikėlimo buvo prijungti dar du moduliai: „Unity“, kuris pakilo į orbitą kaip „Space Shuttle“ misijos STS-88 krovinys, 1998 m. gruodžio 4 d. ir „Zvezda“ modulis, iškeltas „Proton“ raketa 2000 m. liepos 12 d.

Stoties struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

TKS seka „Saliut“ ir „Almaz“ seriją, „Cosmos 557“, „Skylab“, ir „Mir“ kaip paleista 11-toji kosminė stotis. TKS yra trečios kartos[2] modulinė kosminė stotis.[3]

Kiti modulinių kosminių stočių pavyzdžiai yra Tarybų Sąjungos (Rusijos) „Mir“, Rusijos „OPSEK“, ir Kinijos kosminė stotis. Pirmoji kosminė stotis, „Saliut 1“, ir kitos vienos dalies pirmos kartos stotys, pvz.: „Saliut 2“, „Saliut 3“, „Saliut 4“, „Saliut 5“, „DOS 2“, „Kosmos 557“, „Almaz“ ir NASA „Skylab“ nebuvo pritaikytos moduliams su atsargomis. Paprastai sakant, kad komanda galėtų atvykti į stotį, kita komanda turėdavo atlaisvinti vienintelę prisišvartavimo angą. „Skylab“ buvo daugiau nei viena anga, bet nebuvo pritaikyta naujų atsargų tiekimui. „Saliut 6“ ir „Saliut 7“ buvo daugiau nei viena prisišvartavimo anga ir buvo pritaikytos periodiškam naujų medžiagų tiekimui.[4] Modulinės stotys leidžia prijungti arba pakeisti senus modulius, ir tai padidina stoties universalumą.

Žemiau pateikta diagrama su pagrindiniais stoties komponentais. Mėlynai pažymėti langeliai yra hermetiškos vietos į kurias galima patekti be kostiumo. Raudoni langeliai žymi nehermetiškus stoties komponentus. Kiti nehermetiški komponentai yra pažymėti geltonai. Reikia paminėti, kad „Unity“ mazgas prisijungia tiesiai prie „Destiny“ laboratorijos. Dėl aiškumo, jos yra pažymėtos atskirai

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rusų
prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės
baterijos
 
Zvezda DOS-8
Serviso modulis
 
Saulės
baterijos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rusų
prisijungimo taškas
Poisk (MRM-2)
Slėgio kamera
 
 
 
 
 
 
 
 
Pirs
Slėgio kamera
Rusų
prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Nauka
pakeis Pirs
 
Europos
Robotinė ranka
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės
baterijos
 
Zaria FGB
(kertinis akmuo, pirmasis modulis)
 
Saulės
baterijos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Leonardo
krovinių skyrius
 
 
 
 
 
 
 
 
Rassvet
(MRM-1)
Rusų
prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
PMA 1
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Quest
Slėgio kamera
 
 
Unity
Mazgas 1
 
Tranquility
Mazgas 3
PMA 3
Prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
ESP-2
 
 
 
 
 
 
Kupolas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės baterija
 
 
Saulės baterija
 
Heat
Radiator
 
 
Heat
Radiator
 
Saulės baterija
 
 
Saulės baterija
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
ELC 2, AMS
 
 
 
 
Z1 konstrukcija
 
 
 
 
ELC 3
 
 
 
 
 
 
 
 
 
S5/6 konstrukcija S3/S4 Konstrukcija S1 Konstrukcija S0 Konstrukcija P1 Konstrukcija P3/P4 Konstrukcija P5/6 Truss
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
ELC 4, [Išorinė platforma[#ESP-3
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
ELC 1
 
 
 
 
 
 
{{{ESP 3]] }}}
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Dextre
 
 
Canadarm2
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės baterijos
 
 
Saulės baterijos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės baterijos
 
 
Saulės baterijos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Išorinė
platforma
Destiny
Laboratory
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kibō logistics
Krovinių skyrius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
HTV/Dragon SpaceX transportuojantis kosminis laivas
(prisijungimo taškas)
 
 
HTV/Dragon SpaceX transportuojantis kosminis laivas
(prisijungimo taškas)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kibō
Robotinė ranka
 
 
 
 
Išoriniai
Kroviniai
Columbus
Laboratorija
 
Harmony
(Susikirtimo taškas 2)
 
Kibō
Laboratorja
Kibō
Išorinė platforma
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
PMA 2
Prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Matomumas[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl savo dydžio TKS yra puikiai matoma plika akimi. Matymo galimybės pateikiamos specialiame NASA tinklalapyje bei Heavens-Above.com.

Įdomybės[taisyti | redaguoti kodą]

  • TKS jau aplankė 8 kosmoso turistai. Kiekvienas jų už skrydžius sumokėjo po maždaug 25 milijonus JAV dolerių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka