Zaria (TKS modulis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
„Zaria“ modulis, matomas „STS-88“ (NASA) misijos metu
Modulių „Zaria“ ir „Unity“ susijungimas 1998 m.

„Zaria“ (rus. Заря́ 'Aušra') modulis, taip pat žinomas techniniu terminu Funkcinis krovinių blokas ar rusišku akronimu FGB, buvo pirmasis Tarptautinės kosminės stoties (TKS) komponentas. Šio modulio paskirtis – suteikti stočiai pradinę galią ir varomąją jėgą. 19 323 kg masės modulis buvo pakeltas į orbitą Rusijos nešančiosios raketosProton-K1998 m. lapkričio mėnesį.

JAV finansuojamas, tačiau Rusijoje pastatytas „Zaria“ modulis, yra JAV priklausantis stoties komponentas,[1] iškeltas į orbitą Rusijos raketa.

Modulio „Zaria“ iškėlimas

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Zaria“ modulio statyba prasidėjo 1994 m. gruodį. Modulis buvo pastatytas Chruničiovo valstybiniame mokslinių tyrimų ir gamybiniame centre, Maskvoje pagal subrangos sutartį su „BoeingNacionalinei aeronautikos ir kosmoso administracijai (NASA), JAV. 1998 m. sausį jis buvo atvežtas į starto aikštelę Baikonuro kosmodrome (Kazachstanas) ir pradėta rengtis startui. Trijų pakopų raketa „Proton“ iškėlė modulį į 220,4–339,6 kilometro aukščio orbitą. Starto metu modulio sistemos buvo „miego“ režime, siekiant išsaugoti akumuliatorių energiją. Pasiekus pradinę elipsinę orbitą bei atsijungus nuo „Protono“ trečiosios pakopos iš anksto užprogramuotų komandų rinkinys automatiškai aktyvavo modulio sistemas, įdiegė bei įjungė saulės elementų sistemas bei ryšių antenas. Naudojant rusų „Kurs“ sistemą, „Zaria“ atliko automatinį ir nuotoliniu būdu valdomą susitikimą bei susijungimą orbitoje su aptarnavimo moduliu. Po kelių dienų testų, moduliui buvo duota komanda įjungti variklius ir pakilti į maždaug 400 km orbitą, kur jį „pagavo“ erdvėlaivis „Space Shuttle Endeavour“ ir sujungė su JAV pastatytu „Unity Node“ moduliu.

Praėjus kelioms savaitėms po „Zaria“ iškėlimo į orbitą, erdvėlaivis „Space Shuttle Endeavour“ iškėlė į orbitą bei prijungė prie modulio „Zaria“ JAV pagamintą jungiamąjį modulį, pavadintą „Node 1“ arba „Unity“. Iki atvykstant trečiam TKS komponentui – Rusijos aptarnavimo moduliui „Zvezda“, kuris pradiniame stoties kūrimo etape tapo įgulos gyvenamuoju moduliu bei stoties valdymo centru, „Zaria“ modulis kartu su jungiamuoju moduliu „Unity“ užtikrino orientacijos kontrolę, komunikaciją bei elektros energiją. Aptarnavimo modulis „Zvezda“ išplėtė arba perėmė daugelį modulio „Zaria“ funkcijų. Dabar „Zaria“ modulis iš esmės naudojamas pirmiausia kaip krovinių modulis. Taip pat naudojami jo išoriniai kuro bakai.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Zaria“ modulis yra 12,55 m ilgio ir 4,1 m pločio plačiausiame taške. Jo saulės elementų sistemos ir 6 Ni-Cd baterijos gali generuoti vidutiniškai 3 kW elektros energijos. Prie šoninių dokų jungiasi pilotuojami rusų erdvėlaiviai „Sojuz“ bei krovininiai erdvėlaiviai „Progress“, kuriais į TKS pristatomi kroviniai bei papildomos atsargos. Dvi saulės elementų sistemos yra 10,67 m ilgio ir 3,35 m pločio. 16 modulio „Zaria“ kuro bakų iš viso gali talpinti daugiau nei šešias tonas raketinio kuro. Modulio orientacijos kontrolės sistema susideda iš 24 didelių bei 12 mažų vairavimo purkštukų. Iki atvykstant moduliui „Zvezda“ du dideli „Zaria“ varikliai buvo naudojami sukurti modulio varomajai jėgai bei atlikti dideliems stoties orbitos pokyčiams.

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Zaria“ techniniai duomenys:

  • Ilgis – 12,56 m
  • Skersmuo – 4,11 m
  • Masė – 19 323 kg
  • Paleidimo data – 1998 m. lapkričio 20 d.

Nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zak, Anatoly (2008-10-15). „Russian Segment: Enterprise“. RussianSpaceWeb. Nuoroda tikrinta 2012-08-04. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]