XIV amžiaus 8-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XIV amžiaus aštuntasis dešimtmetis prasidėjo 1371 metais ir baigėsi 1380 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžiusXIV amžiusXV amžius

Dešimtmečiai: 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as

Metai: 1371 1372 1373 1374 1375 1376 1377 1378 1379 1380

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1371[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žiemos pab. ir pavasarį Livonijos kryžiuočiai apiplėšė didelį Lietuvos plotą prie Nevėžio vidurupio.
  • Ldk Algirdas nusiuntė Konstantinopolio patriarchui Filotėjui laišką , kuriame kaltinimą atmeta ir aiškina, kad ne jis, o maskvėnai pirmieji pradėjo puldinėti, ir tai padarė devynis kartus.
  • Popiežius Jurgis XI nusiuntė laišką Mazovijos princui, Janušo tėvui kunig. Zemovitui III, primygtinai siūlydamas neleisti jo paveldėtojui padėti Lietuvos pagonims. Popiežius būtų pasmerkęs krikščionybę priėmusį kunigaikštį (princą Janušą) dėl sąjungos su pagonimis (su Ona Danutė, Ldk Kęstučio duktė).

1372[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijoje vėl ėmę siausti maras (iki 1375 m.). Krikščioniškuose Vakaruose siausdavo didelės epidemijos, jos kartu su kareiviais ateidavo į Prūsiją.
  • Ldk Algirdas, remdamas savo uošvį Tverės kunigaikštį Mykolą, su Kęstučio, Vytauto ir Andriaus pulkais ankstyvą pavasarį surengė karo žygį į Maskvos valdas. Paimti Maskvos nepavyko. Tada sudaryta Liubutsko taikos sutartimi su Maskvos dk Dmitrijum Doniečių Algirdas pasižadėjo daugiau nebesikišti į Maskvos ir Tverės santykius.
  • Vengrijos ir Lenkijos karalius Liudvikas I Didysis kariavo su LDK.
  • Kaip rašo von Barenas „Įsruties pilyje“, p. 10: „riteriai naktį užpuolė 4 lietuvių kaimus; ir visus miegančius išžudė, didelius ir mažus, jaunus ir senus, ir grįžo atgal“.
  • Hermanas Vartbergietis „Livonijos kronikose” rašo, kad Didysis magistras brolis Vinrichas iš Kniprodės Visų šventųjų dieną vedė derybas su lietuvių karaliais Algirdu ir Kęstučiu.

1373[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Algirdo sunūs Skirgaila su 600 karių burių suruošė žygi prie Dinaburgo (Daugpilis).
  • Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas nusiaubęs Vitten žemes, rašė Livonijos ordino metraštininkas Hermanas Vartbergietis.
  • Konstantinopolio dvasininkas Kiprijonas sėkmingai buvo nusiustas į Lietuvą ir Rusiją taikyti lietuvių, Smolensko ir Tverės kunigaikščius su visos Rusijos metropolitu Aleksijų.
  • Sutinkant su Semeonovo metraščių, kunigaikščiai Andrius Algirdaitis ir Kęstutis rudenį su lietuvių, žemaičių, rusų ir lenkų pulkais suruošė puolimą į Perejaslavlio sritį.
  • Lietuviai nepadėjo nė eilinis popiežiaus siūlymas krikštytis, į jį nereaguota. Lietuva, tapusi visiškai politiškai izoliuota, likusi be sąjungininkų, turėjo pasitikėti tik savo jėgomis.

1374[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

Mirtys[taisyti | redaguoti kodą]

1375[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Livonijos magistras Vilhelmas de Vimersheimas vasario mėn. nuniokotos Utten žemės, rašė Livonijos ordino metraštininkas Hermanas Vartbergietis.
  • Kunig. Andrius Algirdaitis (Vingoldas) kovo mėn. kartu su trimis broliais, Kęstučių ir Smolensko kunigaikščio sūnum, plėšė Rygos vyskupo ir Livonijos riterių žemes.
  • Ldk Algirdas užėmė Polocką.
  • Tverė turėjo pripažinti Maskvos viršenybę ir atsisakyti sąjungos su Lietuva. Į Maskvos įtaką laikinai pateko ir Smolenskas.
  • Ordinas su didesne kariuomene pasiekė Trakus, kunig. Kęstučio buveinę. Bet apsuptis nebuvo sėkminga. Riteriai turėjo tenkintis apgrobę apylinkes.
  • Liepos 27 d. mirė Bohemijos kronikininkas Benešas Veitmiliškis. Žinoma Benešo Veitmiliškio kronika, kurioje yra žinių apie LDK. Antrojoje dalyje aprašyti įvykiai iki 1374 m. Panaudota Karolio IV autobiografija.
  • Žydų kartografas Abraham`as Cresques`as pirmą kartą Lietuvos vardą paminėjęs kartografijoje, savo kataloniškame žemėlapyje pažymėjo Klaipėdą, Nemuną ir užrašė Litefanie Paganis – pagoniškoji Lietuva.
  • Popiežius Grigalius XI bule „Debitum pastoralis offici“ įsteigė Haličo katalikų metropoliją ir arkivyskupiją, patvirtino Podolės Kameneco vyskupiją ir pirmą vyskupą dominikoną Vilhelmą.
  • Lapkričio mėn. Polocko kunig. Andrius Algirdaitis (Vingoldas) suruošė žygi į Dinaburgą (Daugpilis).
  • Ldk Algirdas įtikino Konstantinopolio patriarchą sukurti atskirą Kijevo, Rusios ir Lietuvos metropoliją kaip atsvarą senesnei Kijevo ir visos Rusios metropolijai, kurią dabar kontroliavo Maskva. Gruodžio 2 d. metropolitu buvo paskirtas energingas dvasininkas Kiprijonas.

1376[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • LDK submonarchas Kęstutis pradėjo reziduoti jo paties iniciatyva pastatytoje Trakų pusiasalio pilyje.
  • Kunig. Liubartas, Kęstutis ir Jurgis iš Belzo užpuolė Sandomiežą ir Tarnuvą, taip pat beveik pasiekdami Krokuvą. Po Vengrijos karaliaus Lajoso I atsakomojo puolimo ir Liubarto sūnų paėmimo į nelaisvę, Liubartas tapo priklausomas nuo Vengrijos.
  • Rugpjūčio mėnesį kunigaikštis Kęstutis sėkmingai puolė Mintaują, paskui Duobelę, o paskui du kartus nužygiavo į Ordino žemes iki Vėluvos.
  • Polocko kunigaikštis Andrius Algirdaitis (Vingoldas) rugpjūčio mėn. užpuolė Rozitten pilį (Rezeknė).
  • Gardino pilį su miestu užvaldė ir vėliau perstatydino kunigaikštis Vytautas.
  • Naugarduke buvo atkurta Lietuvos stačiatikių metropolija. Metropolijos reikėjo norint įtvirtinti teritorinius laimėjimus Rusioje.

1377[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kryžiuočių antpuolio metų buvo sunaikinta Merkinės pilis. Vasario 2 d. Prūsijos ordino riteriai atėjo ligi Trakų ir Vilniaus, kurio dalį vasario 6 d. sudegino.
  • Vasario mėn. Livonijos magistras Wilhelm‘as von Friemersheim‘as suruošė plėšikišką žygį į šiaurinę LDK.
  • Kovo mėn. kunig. Kęstutis atsakomajame žygyje su savo ir Algirdo sūnumis plėšė Kurliandiją, į nelaisvė paėmė iki 700 žm.
  • Gegužės 24 d. Ldk Algirdas mirė, įpėdiniu palikęs sūnų Jogailą (Ldk I kartą iki 1381 m.). Kęstutis rėmė Jogailą. Mirusio Algirdo palaikai buvo sudeginti pagal pagonių papročius netoli Maišiagalos pilies. Pasak J. Dlugošo, „Algirdas buvo sudegintas kartu su puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais spindinčiu drabužiu“. Hermanas Vartbergietis yrgį aprašo Lietuvos karaliaus (rex Letwinorum) Algirdo (Algerdes) laidotuves, kurios buvo labai iškilmingos (magna pompa).
  • Birželio mėn. Livonijos kryžiuočiai plėšikavo Upytės žemėje. (Hermanas Vartbergietis „Kronika“)
  • Sukilo vyriausiasis Algirdo sūnus Polocko kunig. Andrius, kuris manė turįs daugiau teisių į sostą. Andrių parėmė dar du jo broliai ir Maskvos dk Dmitrijus. Ldk Jogaila Polocką atidavė valdyti Skirgailai. Tačiau prieš naująjį valdovą prasidėjo sukilimas ir Skirgaila buvo išvytas iš Polocko.
  • Kunig. Vytautas užėmė Įsruties pilį.
  • Į Prūsija atvyko Austrijos hercogas Albrechtas su 62 riteriais ir 2000 ginklanešių. Karo dalyviai manė, kad kariauti Lietuvoje yra itin šlovinga ir svajojo Lietuvoje būti įšventintiems į riterius. Kunig. Kęstučio narsumas tiesiog viliojo žygiui į Lietuvą (Lohmeyer, p.276).
  • Rudenį Prūsijos Ordino riteriai su 30 000 kariuomenės patraukė į Lietuvą ir pasiekė Dubysą, nusiaubė kraštą, būriais žudė gyventojus ir, Austrijos hercogą Albrechtą III įšventinę į riterius, grįžo atgal.
  • Vengrijos ir Lenkijos karalius Liudvikas I Didysis organizavo žygį į Voluinė. Jam tarnauti perėjo Podolės kunigaikščiai Aleksandras ir Borisas Karijotaičiai. LDK prarado Cholmo, Belzo ir Gorodlo žemes.
  • Birutės ir Ldk Kęstučio dukra Miklausė Marija ištekėjo už Tverės dk Ivano Michailovičiaus, taip sustiprindama karinę sąjungą tarp LDK ir Tverės DK.

1378[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kunigaikštis Kęstutis narsusis į vokiečių riterių užpuolimus dar atsikirto. Bet vis dažniau jis stengėsi derybomis pasiekti taiką su Ordinu.
  • Balandžio 23 d. Gardinė susitiko atstovai pasirašė sutartį, pagal kuria kunig. Vytautas padarė reikšmingos nuolaidos Ordinui.

1379[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario mėn. Livonijos magistras užpuolė Žemaitiją ties Minijos aukštupiu, ir neliko užpultuose kaimuose nesunaikinto nė vieno namo. Beveik tuo pačiu laiku buvo užpulta centrinė Lietuva ir niokojama su dar didesniu įnirtimu negu paprastai. Taigi juo toliau Ordinas veržiasi į rytus, juo žiauriau jis kariauja.
  • Rugsėjo 29 d. Trakuose buvo sudaryta 10 metų paliaubų sutartis su Ordinų. Ji buvo keistoka. Pietų Lietuvos atskiros sritys turėjo būti neliečiamos. Tuo tarpu Žemaitija tebeturėjo likti karo sritimi: Ordinas troško ją užsikariauti. Sutartį pasirašė Jogaila ir Kęstutis.
  • Žemaičiai ir skalviai su sembais sudegino Klaipėdos pilį.
  • Kunig. Skirgaila savo brolio Ldk Jogailos pavedimu lankėsi įvairiose Europos šalyse, informuodamas jų valdovus apie Jogailos ir kitų Algirdaičių apsisprendimą atsiversti į katalikybę.
  • Jurgis Narimantaitis, kunig. Narimanto Gediminaičio sūnus, pakviestas valdė Didįjį Naugardą.
  • Žiemą Dmitrijus Algirdaitis, Ldk Algirdo sūnus, su šeima ir bajorais perėjo tarnauti Dmitrijui Doniečiui. Iš jo gavo valdyti Perejaslavlį (dab. Pereslavlis Zaleskis).

1380[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 27 d. Rygoje Ldk Jogaila ir Livonijos ordinas per įgaliotinius pasirašė paliaubų sutartį dėl laikinos savo valdų ir Polocko apsaugos nuo puolimų. Vinrichas Kniprodė sumaniai pasinaudojo Lietuvos kunigaikščių tarpusavio vaidais.
  • Pasiekęs laikiną taiką su Ordinu, Ldk Jogaila sudarė koaliciją su Aukso Orda prieš Maskvą.
  • Gegužės 7 d. Prahoje mirė Ldk Kęstučio sūnus Butautas (Henrikas). Palaidotas Prahoje Šv. Tomo bažnyčioje. 1413 m. jo brolis Vytautas užsakė Rekviem mišias jo atminimui.
  • Gegužės 31 d. Dovydiškėse medžioklės metu Ldk Jogaila su Vokiečių ordinu sudarė slaptą taikos sutartį dėl savo žemių apsaugos ir kuria įsipareigojo neremti Kęstučio, jei Ordinas pultų jo valdas. Tada Jogaila išskubėjo į pagalbą Mamajui, bet į mūšį pavėlavo.
  • Rugsėjo 8 d. Maskvos ir visos Rusijos kunigaikščiai Kulikovo lauke sutriuškino Ordos pajėgas. Dmitrijus Algirdaitis ir Vladimiras Algirdaitis vadovavo pulkams.
  • Kulikovo mūšio dieną Jogailos kariuomenė buvo 35-40 km. į vakarus nuo mūšio vietos. Lietuviai primušinėjo grįžtančius į Maskvą rusų sužeistuosius bejėgius karius.
  • Kunig. Kęstutis sužinojo apie Jogailos išdavystę ir nusprendė pašalinti jį iš Vilniaus.
  • Žemaičiai surengė antpuolį prieš Klaipėdos pilį ir ją sudegino.
  • Mirė Livonijos ordino metraštininkas, magistro kapelionas Hermanas Vartbergietis (vok. Hermann von Warteberge, lot. Hermani de Warteberge). Parašė Livonijos kroniką, daug kur minėdamas Lietuvos vietoves ir įvykius.