XIV amžiaus 10-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XIV amžiaus dešimtasis dešimtmetis prasidėjo 1391 metais ir baigėsi 1400 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžiusXIV amžiusXV amžius

Dešimtmečiai: 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as

Metai: 1391 1392 1393 1394 1395 1396 1397 1398 1399 1400

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1391[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Didelis badas apėmė visą Lietuvą ir paskatino dalį gyventojų pasitraukti iš krašto.
  • Sausio 9 d. buvo atšvęstos vestuvės tarp Ldk Vytauto duktės Sofijos Vytautaitės ir Maskvos dk Dmitrijaus Doniečio sūnaus Vasilijaus I Dimitraičio. Puota truko visą mėnesį.
  • Gardino pilį apie 50 dienų buvo apgulusi Lenkijos karaliaus Jogailos, kovojančio su Vytautu, kariuomenė ir ją užėmė.
  • Gardinui suteikta privilegijų savivaldai, prekybai ir amatams plėtoti – ribotos Magdeburgo teisės.
  • Naujas didysis magistras Konradas Valenrodas sudarė su Lenkijos karaliumi Jogaila ilgalaikę taikos sutartį. Tačiau dar tų pačių metų rudenį, spiriamas atvykėlių svečių, Ordinas vėl patraukė į Lietuvą. Buvo sugriauta nemažai lietuvių pilių ir pastatyta keletas naujų Ordino pilių ir jos perduotos Vytautui. Vytautas buvo nuo Ordino priklausomas.

1392[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vytautas Gardino ir Lydos pilys atsiėmė ir leido prie pilies apsigyventi vokiečių riteriams.
  • Pavasarį kunig. Vytautas išleido savo seserį Rimgailė (Ona) už Mazovijos kunig. Ziemowito III sūnaus, dar neįšventintą Plocko vyskupą Henriką. Žiemą Henrikas mirė. Vyro nunuodijimu buvo kaltinama Rimgailė, vėliau kaltintojai nurimo.
  • Karalius Jogaila paskyrė savo jauniausia brolį Kernavės kunig. Vygantą vietininkų Lietuvije, bet jis birželio 28 d. mirė (g.~1372 m.).
  • Pavasarį karalius Jogaila pasiūlė Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje. Vytautas priėmė pasiūlymą ir vasarą vėl sudegino trys Ordino pilys ir grįžo į Lietuvą.
  • Aukso Ordos chanas Tochtamyšas, ieškojęs karaliaus Jogailos paramos prieš Tamerlaną, išdavė jam ir jo įpėdiniams įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
  • Rugpjūčio 4 d. Vytautas sudarė Astravo sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu. Dabar Vytautas (Ldk iki 1430) valdė visą Lietuvą ir tas Rusijos sritis, kurios buvo įėjusios į valstybę. Laikui bėgant, šias sritis jis dar padidino.
  • Ldk Vytautas pareikalavo prisiekti ištikimybę LDK Kijevo kunig. Vladimirui Algirdaičiui. Bet jam atsisakius, Vytautas ir Skirgaila pradėjo Kijevo kunigaikštystės antpuolį ir užėmė daug teritorijų.
  • Podolės kunig. Ldk Gedimino anūkas Teodoras Karijotaitis (Fiodoras) sukilo prieš Ldk Vytautą ir 1393 m. išvytas iš Podolės.
  • Kunig. Kaributas Algirdaitis atsisakė prisiekti Ldk Vytautui.
  • Vokiečių Ordino broliai įsiveržė į pietų Lietuvą, į Gardino apylinkes. Gardinas ir Lydos pilis vėl buvo apgriautos kryžiuočių.
  • Ldk Vytautas padovanojo Lengveniui Algirdaičiui Mstislavlio kunigaikštystė.
  • Karaliui Jogailai Vitebsko kunigaikštystę atidavus valdyti Teodorui Vesnai, Švitrigaila jį nužudo ir užgrobia valdžią Vitebske.

1393[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. Vokiečių Ordino dyd. magistras Konradas Valenrodas su olandų ir prancūzų riteriais įsiveržė į pietų Lietuvą, į Gardino apylinkes ir Žemaitiją. „Keletą dienų buvo ugnimi ir kardu žiauriai kariauta, žudyta ir plėšikauta“.
  • Metų pr. netoli Lydos kautynėse su Ldk Vytauto kariuomene Kaributas Algirdaitis pateko į nelaisvę. Jo valdos buvo prijungtos prie Ldk domeno. Netrukus paleistas iš nelaisvės.
  • Gegužės 20 d. Aukso Ordos chanas Tochtamyšas kreipėsi į Ldk Jogailą, siūlydamas jam karinę sąjungą ir prekybos santykių atnaujinimą. Jarlyke nurodyta, kad kelias tarp Lietuvos ir Ordos yra seniausiai atidarytas ir saugus.
  • Klaipėdos pilis buvo sugriauta per lietuvių antpuolį.
  • Rudenį Moldovos ir Podolės kariuomenė buvo sutriuškinta Ldk Vytauto kariuomenes. Podolės valdovas Teodoras Karijotaitis su šeima pabėgo į Vengriją, kur tikėjosi pratęsti kovą.
  • Ldk Vytautas ir Skirgaila užėmė Vitebską, suėmė Švitrigailą ir išsiuntė jį į Krokuvą, kur jis buvo prižiūrimas sargybos.

1394[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. naujas didysis magistras Konradas fon Jungingenas su daugybe svečių surengė didelį žygį į Lietuvos gilumą. Kryžiuočiai vėl padarė Vilniui nemažai žalos. Naugarduko ir Lydos pilys vėl buvo apgriautos kryžiuočių, anglų ir prancūzų riterių.
  • Ldk Vytauto prašymu Andrius Algirdaitis paleistas iš įkalinimo Lenkijoje.
  • Liepos 14 d. Naugardo ir Mstislavlio kunig. Lengvenis Algirdaitis (arba Simonas) vedė Maskvos dk Dmitrijaus Doniečio dukrą Mariją Dmitrovną. Iš santuokos žinomas jų sūnus Jurgis Lengvenaitis (Jurijus), dalyvavo Žalgirio mūšyje ir vadovavo vienam iš Smolensko pulkų.
  • Ldk Vytautas apiplėšė Riazanės kunigaikščio valdas.

1395[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Rimgailė Kęstutaitė ištekėjo antrą kartą - už Moldovos gospodario Stepono I. Jis kovodamas Ldk Vytauto pusėje žuvo Vorsklos mūšyje.
  • Paskleidęs gandus, kad eina ant totorių, Ldk Vytautas netikėtai pasirodė su kariuomenė prie Smolensko sienų. Visi Smolensko kunigaikščiai atvyko pas jį su dovanomis. Paėmęs dovanos, Vytautas kunigaikščius areštavo ir išsiuntė į Lietuva, po to priėjęs prie miesto, sudegino posadą, paėmė tvirtovę ir pasodino savo vietininkus.
  • Kijevo kunigaikščiui Vladimirui Algirdaičiui atsisakius prisiekti ištikimybę LDK, Ldk Vytautas ir Skirgaila tesė Kijevo kunigaikštystės antpuolį ir jiems pasiekus Kijevą, Vladimiras Algirdaitis pasidavė be mūšio. Skirgaila (stačiatikišku vardas Ivanas) – Kijevo kunigaikštis.

1396[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Susitikti su Ldk Vytautu į Smolenską atvyko žentas, Maskvos dk Vasilijus I Dmitrijevičius. Nes žiemą Vytautas pasiuntė kunig. Lengvenį Algirdaitį su kariuomenė, kuri apiplėšė Riazanės žemes.
  • Aukso ordos chanas Tochtamyšas, sumuštas didžiojo chano Timūro, pabėgo į Lietuvą ir paprašė Ldk Vytauto pagalbos, už tai pažadėjęs atiduoti jo valdžion visą Rusią. Vytautas sudarė paliaubas su kryžiuočiais ir visas jėgas sutelkė į Rytus. Padedant Tochtamyšui, jis tikėjosi greitai sukurti galingą valstybę ir tapti jos karaliumi.
  • Švitrigaila drauge su Teodoru Liubartaičiu pabėgo į Vengriją, užmezgė ryšius su kryžiuočiais.
  • Kijevo ir visos Rusijos metropolitas Kiprijonas susitikinėjo su Ldk Vytautu ir karaliumi Jogaila, vedė derybos dėl stačiatikių ir katalikų sąjungos kovoje su musulmonų agresiją, rašė apie tai patriarchui Antonijui.

1397[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 11 d. Skirgaila (Ivanas), Ldk Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus, nuo 1395 m. – Kijevo kunigaikštis, mirė Kijeve nunuodytas lietuviškosios Rusios stačiatikių hierarchų nurodymu (?). Palaidotas Kijevo Pečiorų vienuolyne.
  • Vasario 24 d. Kulmo žemėje Redzene (Radzyń Chełmiński) kovai su Teutonų ordinų buvo įkurta slapta draugija «Driežo sąjunga».
  • Balandžio 23 d. Gardinė Ldk Vytautas su kryžiuočiais pasirašė taikos sutartį, padarė reikšminga nuolaida Vokiečių Ordinui.
  • Gegužės 9 d. Vilniaus vyskupo Andriaus rašte paminėta pirmoji mokykla LDK, ji pradėjo veikti netrukus po Vilniaus katedros pastatymo. Andrius Vasila įkūrė pranciškonų vienuolynus Lydoje ir Ašmenoje.
  • Jonas Alšėniškis tapo LDK Kijevo vietininku.
  • Aukso Ordos chanas Tochtamyšas, ieškojęs Ldk Vytauto paramos prieš Tamerlaną, išdavė jam ir jo įpėdiniams įsaką (jarlyk) didžiąjam valdymui: „perleido“ valdyti Kijevo, Podolės ir Černigovo žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
  • Ldk Vytautas surengė žygį prie Juodosios jūros ir į Krymą, iš Azovo ordos žemių parsivedė daug totorių bei karaimų, kuriuos įkurdino Trakų kunigaikštystėje. Prie Vytauto karių jau tuomet prisidėjo ir kryžiuočių pajėgos.
  • Lapkričio 10 d. Lenkijos karalienė Jadvygos rūpesčiu Prahos universitete buvo įsteigta pirmoji žinoma lietuvių 12 vietų kolegija (collegium Lithuanium), kurioje iš Lietuvos atvykę jaunuoliai galėjo apsigyventi ir gauti materialinę paramą. Jos globėjas buvo Janas Husas. Taip buvo suteikta galimybė LDK jaunuomenei siekti universitetinio išsilavinimo.

1398[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Vytautas surengė žygį prie Juodosios jūros ir į Krymą, iš Kaffos (Feodosija) ir Solchato (Staryj Krym) apylinkių parsivedė daug totorių bei karaimų, kuriuos įkurdino Trakų kunigaikštystėje. Vytautas ~380 karaimų šeimų atsivedė kaip karius, kaip dorus ir sąžiningus tarnus.
  • Prūsijoje kartų su kareiviais atėjusi maro epidemija nusinešė 80 Ordino brolių.
  • Kauno mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais, tarp jų Ryga ir Karaliaučiumi.
  • Siekdamas Kryžiuočių ordino paramos, spalio 12 d. Nemuno saloje Salyne Ldk Vytautas patvirtino taiką su Vokiečių ordinu ir atidavė jam Žemaitiją iki Nevėžio. Salyne susirinkę Lietuvos bajorai paskelbė Vytautą Lietuvos karaliumi.
  • Lapkričio 14 d. mirė pirmasis Vilniaus vyskupas, pranciškonų vienuolis Andrius Vasila, palaidotas Vilniaus Katedroje. Jo rūpesčiu pastatyta Vilniaus katedra, Šv. Martyno koplyčia Aukštutinėje pilyje. Įkūrė Vilniaus Katedros mokyklą. Garsėjo kaip geras pamokslininkas.

1399[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vokiečių ordinų riterių buvo puolama Medininkų žemė.
  • Liepos 17 d. Krokuvoje mirė Jadvyga I-oji de Anjou (lenk. Jadwiga Andegaweńska) - Lenkijos karalienė nuo 1384 m., Ldk Jogailos sutuoktinė nuo 1386 m., palaidota Vavelio katedroje (g. 1372 m.). 1997 m. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė ją Šventąją.
  • Tamerlano totoriai įsiveržė giliai į LDK rusų žemes, sunaikino Kijevą, apiplėšė kraštą iki Lucko.
  • Ldk Vytautas surengė pirmą kryžiaus žygį prieš totorius, kuri paskelbė Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas. Su LDK, Lenkijos, chano Tochtamišo atvestų totorių ir Vokiečių ordino kariuomene Vytautas atžygiavo iki Vorsklos upės, kur susitiko su totorių kariuomene. Rugpjūčio 12 d. įvykusiame mūšyje jis buvo visiškai sumuštas ir pats sužeistas vos pabėgo. Tai sužlugdė Vytauto planus tapti Lietuvos karaliumi ir visos Rusios valdovu. Vorsklos mūšyje žuvo Andrius Algirdaitis (Vingoldas) ir Dmitrijus Algirdaitis, Glėbas, Dmitrijus ir Semionas Karijotaičiai. Švitrigaila Algirdaitis irgi dalyvavo Vorsklos mūšyje.
  • Totoriai persekiojo besitraukiančia kariuomenė ir nusiaubė LDK Kijevo žemes. Kijevas atsipirko nuo apiplėšymo milžinišką išpirką - 3000 lietuviškų rublių (Lietuviškas ilgasis).

1400[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario pr. Vokiečių ordinas su Ldk Vytauto ir Lotaringijos hercogo pagalba pirmą kartą užkariavo Žemaitiją. Vytautas buvo priverstas palaikyti su Ordinais gerus santykius.
  • Ona Vytautienė su gausia delegacija (minima 400 arklių palyda) atliko piligriminę kelionę po Prūsijos šventas vietas, aplankydama šv. Dorotėjos iš Montau kapą Marienverderyje.
  • Liepos 26 d. karalius Jogaila reformavo Krokuvos akademiją pagal Sorbonos modelį. Į jį neraštingas valdovas stengėsi pritraukti studentus iš LDK.
  • Kaune prasidėjo vienuolių pranciškonų Vytauto bažnyčios statyba.
  • Švitrigaila iki 1402 m. Vakarų Podolės ir Severų Novgorodo kunigaikštis.
  • Gruodžio pabaigoje karaliaus Jogailos ir Ldk Vytauto derybose Gardine buvo aptarta bei įvertinta susiklosčiusi situacija ir priimtas sprendimas, reiškęs naujo LDK ir Lenkijos santykių etapo pradžią.