XIV amžiaus 3-as dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XIV amžiaus trečiasis dešimtmetis prasidėjo 1321 metais ir baigėsi 1330 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžiusXIV amžiusXV amžius

Dešimtmečiai: 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as

Metai: 1321 1322 1323 1324 1325 1326 1327 1328 1329 1330

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1321[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pavasarį Žitomirui pasidavus Ldk Gediminas patraukia į Kijevą. Aršiose kautynėse prie Irpenės upės Gedimino kariuomenė sumušė Kijevo kunig. Stanislovo ir jo sąjungininkų armiją. Po to nesunkiai užėmė Belgorodą, o po beveik mėnesio apgulties ir Kijevą. Vėliau Gediminui pasidavė ir kiti aplink Kijevą esantys miestai.
  • Kijevo diduomenė prisiekė Ldk Gediminui, bet Ordos administracija išsaugojo savo įtaką.
  • Naugardukas minimas Hanzos pirklių lankomų miestų sąraše. Per kryžiuočių antpuolius miestas buvo sunaikintas.
  • Ldk Gedimino dukra Marija susituokė su Vladimiro dk Dmitrijumi Michailovičiumi Rūsčios Akys. Po sutuoktinio žūties Ordoje 1326 m., ji vienuolyne nuo sielvarto greitai mirė. Vaikų jie neturėjo. Vėliau Dmitrijus Michailovičius garbinamas kaip šventasis kankinys.
  • Ldk Gediminas dukterį Danutę (Danmilę) ištekino už Plocko (Mazovijos) kunig. Vaclovą (Ldk Traidenio anūką).
  • Ldk Gedimino pritarimu Vilniuje iškilo po vieną pranciškonų ir dominikonų bažnyčią.

1322[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Į Prūsiją atvyko gausūs Vakarų Europos riterių būriai, įsiveržė į Žemaitiją. Vasario mėn. kryžiuočiai puolė Pieštvės pilį ir sudegino papilį.
  • Rygos arkivyskupo prašomas pats Ldk Gediminas atvyksta su kariuomenę jam į pagalbą prieš Livonijos ordiną. Gediminas užima Derptą. Livonijos ordinas pripažįsta Rygos arkivyskupo valdžią ir Gediminas su jais sudaro taikos sutartį.
  • Ldk Gedimino valdoma LDK sudarė karinę sąjungą su Mazovija, savo protektoratą primetė Pskovui.
  • Pirmajame savo laiške popiežiui Jonui XXII Ldk Gediminas palietė krikščionių tikėjimo klausimą. Jis priminė, kad jo pirmtakas karalius Mindaugas „buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl žiaurių skriaudų ir nesuskaičiuojamų“ Vokiečių ordino „išdavysčių visi nuo tikėjimo atsitraukė...“.

1323[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 25 d. Ldk Gediminas išsiuntė laiškus germanų piliečiams, Saksonijos magistrui, mažųjų brolių ordinui, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į „mūsų karališkajį miestą“ Vilnių. Gediminas laiškuose tituluojamas karaliumi: „Gedeminne, dei gratia letphinorum ruthenorumque rex, princeps et dux Semigalliae“.
  • Sausio 28 d. Livonijos ordinas sudarė karinę sutartį su Naugardų prieš Lietuvą, Pskovą ir Rygą. Greit livoniečiai išžudė pskoviečių pirklius ant ežero ir nuniokojo keletą apylinkių.
  • Ldk Gedimino vyriausiasis kariuomenės vadas Dovidas Gardinietis suruošė žygius į Dobrinės žemė. Vasario mėn. ir gegužę jis padėjo Pskovui kovoti su danais ir livonijos riteriais, kartu su pskoviečiais suruošė naikinantį žygį į Estlandiją. Iki 1326 m. Ldk Gedimino vietininkas Pskove.
  • Kovo mėn. Ldk Gediminas, pasinaudodamas aplinkybėmis, suruošė žygį į Livoniją, apiplėšė žemes nuo Klaipėdos iki Žemgalos ir pagrobė daug belaisvių.
  • Ldk Gediminas išsiuntė laišką popiežiui, o gegužės 26 d. – Hanzos miestams, pranciškonams ir dominikonams. Juose pareiškė norą priimti katalikų tikėjimą, kvietė į Lietuvą vienuolius, amatininkus, pirklius, žemdirbius, pranešė, kad Vilniuje ir Naugarduke jau pastatytos trys bažnyčios.
  • Ldk Gediminas sudarinėjo sutartis ir rašė laiškus Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kuri buvo apjuosta mūriniais gynybiniais įtvirtinimais su bokštais. Gediminas laiškuose tituluojamas karaliumi (lethphanorum ruthenorumque rex, princeps et dux Semigalliae, t. y. lietuvių ir rusų karalius, Žemgalos valdovas ir kunigaikštis), nors jis nebuvo karūnuotas. Gediminas mini karalių Mindaugą (rex Mindowe) bei savo pirmtaką karalių Vitenį (Item praedecessor noster, rex Viten).
  • Kunig. Algirdas atvažiavo į Vitebską ir liepė apjuosti Apatinį miestą mūrinę gynybinę sieną, pakeisti Viršutinėje pilyje medinius įtvirtinimus mūriniais, pastatyti dvi bažnyčias.
  • Lietuviai surengė galingą antpuolį prieš Klaipėdos pilį ir ją sugriovė. Petras Dusburgietis pažymėjo, kad užpuolikai „pavertė pelenais patį miestą ir tris gretimas naujakrikštų pilis, daug kogų bei kitokių laivų“. Rugsėjo mėnesį lietuviai pasiekė net Dravantą.
  • Ldk Gediminui valdant, į vasaline priklausomybe nuo LDK pateko Černigovas ir Naugardas.
  • Spalio 2 d. Vilniuje sudaryta LDK su Livonija, Ryga ir Danijos karaliaus atstovais politinių jėgų taikos ir prekybos sutartis, kurią kitąmet liepos mėn. patvirtino popiežius. Lietuva įgijo tarptautinį pripažinimą. Bet Livonijos ordinas nebuvo linkęs jos laikytis.

1324[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pradž. Ldk Gedimino vyriausiasis kariuomenės vadas Dovydas Gardinietis suruošė žygius į užmezgusia draugiškus ryšius su Vokiečių ordinu Mazoviją ir Brandenburgo markgrafystę.
  • Pavasarį ir vasarą Ldk Gediminas nuslopino gyventojų pasipriešinimą šiaurinėje Volynėje ir paskyrė vietininkų Kijeve savo pakrikštytą brolį (?) Fiodorą (Teodorą).
  • Aukso Ordos chanas Uzbekas išsiuntė kunigaikščius kariauti į Lietuvą; ir daug žalos pridarė. (Nikonovo metraštis).
  • Rygos arkivyskupas kartu su Lenkų karaliumi Vladislovu I Lokietka apskundžia popiežiui Kryžeivių ir Miečeivių ordinus. Skunde aprašoma kaip vergiami ir išnaudojami vietiniai gyventojai, vietoje bažnyčių statomi rūmai it asmeninės pilys. Apkrikštyta pagonių diduomenė puotose nugirdoma ir išžudoma.
  • Pats Vokiečių ordinas tebepuolė LDK, papirkinėjo Žemaitijos didžiūnus, kad jie priešintųsi krikštui. Popiežius tik birželio 1 d. atsakė Ldk Gediminui, pritardamas jo norui krikštytis.
  • Ldk Gediminas atsisakė sumanymo krikštytis. Lapkričio 3 d. atvykusiems popiežiaus legatų pasiuntiniams jis pasakė, kad niekada neketinęs krikštytis – tai esanti raštininko klaida. Bet jis nepersekioja krikščionių, nes „visi turime vieną Dievą“, tik garbiname jį savaip. Bet popiežiaus patvirtintos 4 metų paliaubos tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino liko galioti. Gediminui priimti krikštą sutrukdė senameldžių žemaičių ir jo valstybės stačiatikių slavų grėsmingas pasipriešinimas.
  • Konflikte tarp valdžios, lapkričio 19 - 21 d. Lietuvos kariai užpuolė Mazoviją ir pridarė daug nuostolių.
  • Metų pabaigoje į Vilnių pas Ldk Gediminą buvo atvykę totorių Aukso Ordos chano Uzbeko pasiuntiniai derėtis, bet derybos nepavyko. Jau po metų totoriai siaubė Lietuvai pavaldžias rusų kunigaikštystes.

1325[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Mazovijos kunigaikščiai (Ldk Traidenio anūkai) Trojdenas I ir Ziemovitas II kreipėsi pagalbos į popiežių Joną XXII, nurodydami pavojų nuo artimos kaimynystės su Lietuva.
  • Balandžio pr. Rygos arkivyskupas apkaltino Livonijos ordino valdžią 1323 m. sutarties su Ryga ir LDK nesilaikimu, popiežiaus autoriteto menkinimų, čėliadės pardavimų Lietuvai ir «schizmatikams» (rusams), ir atskirė jį nuo bažnyčios.
  • Balandį Ldk Gediminas sudarė sąjungą su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka dėl bendros gynybos nuo Kryžiuočių ordino.
  • Birželio - liepos mėn. popiežius Jonas XXII išsiuntė keturias bulės Lenkijos ir Vengrijos monarchams, kur skelbė kryžiaus žygį prieš schizmatikus, totorius ir pagonius, ragino gyventojus kovoti ir žadėjo jiems nuodėmių atleidimą.
  • Ldk Gedimino ir antros žmonos Olgos jauniausias sūnus Liubartas Dmitrijus, vedęs Haličo-Volynės kunig. Andrejaus Jurjevičiaus dukterį Anne - Bučę, gavo valdyti rytų Voluinę kaip palikimą.
  • Spalio 16 d. Ldk Gediminas Krokuvoje išleido savo dukterį Aldoną (Ona) už Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietka sūnaus Kazimiero. Aldona iš tėvo gavo kraitį 24 000 lenkų belaisvių. Santuoka susilaukė dukterų Elžbietos ir Kunigundos (Kunegunda).

1326[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 2 d. Brodnice Mazovijos kunigaikščiai broliai Troidenas I, Zemovitas II ir Vaclavas sudarė karinė sajungą su Vokiečių ordino kryžiuočiais. Tai sukėlė konfliktą su Lenkija ir LDK.
  • Vasario 10 d. lietuviai susijungė su lenkais ir apiplėšė Mendžižeco (vok. Meseritz) apylinkes. Iki kovo pradžios lietuvių ir lenkų kariuomenė nusiaubė Brandenburgo markgrafystę, tuo pačiu ir Berlyną, valdomą popiežiaus priešo imperatoriaus Liudviko IV Bavaro sūnaus Voldemaro. Lietuviai netrukdomi parsigabeno didelį grobį. Vien belaisvių buvo apie 6000. Pagonių lietuvių įsiveržimas vokiečių žemėse ir Čekijoje sukėlė didžiulį pasipiktinimą Vladislovu I Lokietka ir Jonu XXII.
  • Grįžtanti po sėkmingo žygio Ldk Gedimino vyriausiasis kariuomenės vadas Dovydas Gardinietis (Daumanto sūnus) buvo mozūrų bajoro nužudytas iš pasalų. Maciej Stryjkowski rašė, kad Ldk Gediminas ji labai gerbė ir atidavė jam savo vyriausiąją dukrą Birutė (Marija).
  • Ldk Gediminas Savo protektoratą primetė Smolenskui.
  • Gedimino brolis Vainius, būdamas Polocko kunigaikščiu pasirašė taikos sutartį su Naugardo respublika ir Livonija.

1327[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vokiečių Ordinas vėl ėmė puldinėti Žemaitiją ir pietinę Lietuvą.
  • Kuršių mariose nuo audros sudužo didelis Ordino laivų konvojus. Žuvo apie 500 žmonių su aukštuomenė.

1328[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pasibaigus paliauboms, Vokiečių ordinas vėl ėmę puldinėti Žemaitiją ir pietinę Lietuvą. Prieš Lietuvą kariavo visą katalikiškoji Europa.
  • Livonijos ordinas savo valdą Klaipėdos mieste ir apylinkėse perleido Vokiečių ordino Prūsijos šakai.
  • Petro Duisburgiečio kronikoje rašoma, kad Skirsnemunėje taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę jau ruošėsi šokti nuo pilies bokšto.

1329[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prie Ordino žygių į Žemaitiją ir pietinę Lietuvą prisidėjo kai kurie Vakarų Europos kunigaikščiai su savo kariuomenėm, anglai ir valonai. Kunigaikščiai į Prūsus traukė ne iš religinių paskatų. Bohemijos karalius Jonas Liuksemburgietis žinomas kaip didelis avantiūristas. Kovas nutraukė Lenkijos karaliui Vladislovui I pradėjus pulti Ordino valdas.
  • Vasario 1 d. – Kryžiuočiai sudegino Medvėgalio pilį. Į nelaisvę pateko apie 3000 Medvėgalio gynėjų. Didysis Vokiečių ordino magistras Verneris fon Orselnas ketino juos išžudyti, bet Jonas Liuksemburgietis užtarė ir įsakė paleisti visus, kurie krikštysis. 6 tūkst. Medvėgalio gynėjai buvo priversti krikštytis, bet kryžiuočiams pasitraukus tuoj atsimetė nuo krikščionybės. (Vygandas Marburgietis)
  • Vasario mėn. rytą kunig. Margirio vadovaujama kariuomenė pirmoji netoli Gelindėnų pilies (Plungės raj.) stojo į mūšį prieš ariergardinę priešo kariuomenės rinktinę. Vėliau su Margiriu dvikovon stojo Čekijos karalius Jonas Liuksemburgietis. Pažeidus dvikovos sąlygas, Margiris sumokėjo išpirką. Šiuos įvykius XIV-XV a. įdomiai aprašė belgų kronininkas Jonas de Prezas.
  • Lietuvos sąjungininką Rygos miestą vėl ėmė pulti Livonijos ordinas. Pas Ldk Gediminą balandžio pr. atvyko pasiuntiniai prašyti pagalbos.
  • Remdamas gerus sąjungininkus, rugsėjo mėn. Ldk Gediminas su 2 broliais įsiveržė į Livoniją. Kariuomenė niokojo Ordino žemės iki Estijos, žudydama gyventojus ir imamą belaisvius.
  • Rygos miestiečiai užėmė Kalavijuočių ordino Daugavgrivos tvirtovę.

1330[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuvoje stebėtas žiedinis Saulės užtemimas.
  • Lietuviai karo žygiais į Kuršą rėmė Rygą bei arkivyskupą. Bet kovo 30 d. Vokiečių ordinui pavyko palaužti Rygos miestečių priešinimąsi, sudaryta taikos sutartis su arkivyskupu ir Ryga.
  • Vasalinei priklausomybei nuo Lietuvos pateko Kijevas ir Perejaslavlis. Ldk Gediminui valdant LDK plotas padidėjo maždaug trečdaliu.
  • Ldk Gedimino įsakymu pastatyta Lydos pilis.
  • Vasaros pab. Livonijos ordino magistras Eberhard’as von Monheim’as suruošė karinį žygį ir niokojo Žemaitiją.
  • Ldk Gediminas pats asmeniškai dalyvavo lenkų mūšyje su kryžiuočiais, kuriame karaliui Vladislovui I Lokietkai talkino vengrų karaliaus Karolio Roberto atsiųsti būriai.