Ibn Batuta
Ibn Batuta (arab. أبو عبد الله محمد ابن عبد الله اللواتي الطنجي بن بطوطة, angl. Abu Abdullah Muhammad Ibn Abdullah Al Lawati Al Tanji Ibn Battuta 1304 m. Vasario 24 Tanžeras – 1368 m. ar 1369 m.) – Viduramžių Maroko berberų keliautojas.[1] Keliavo 29 metus, buvo apkeliavęs beveik visą islamo pasaulį.
Gimė išsilavinusioje šeimoje. 1335 m. iškeliavo į Meką. Ši kelionė truko 16 mėnesių, bet Maroko jis nematė dar 24 metus. 1354 m. grįžus iš kelionės po vakarų Afriką, sultonui pasiūlius, jo kelionės pradėtos užrašinėti. Mažai kas žinoma apie Ibn Batutos gyvenimą po knygos baigimo 1355 m.
Knyga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kelionės buvo aprašytos knygoje vadinamoje arab. تحفة النظار في غرائب الأمصار وعجائب الأسفار, angl. A Gift to Those Who Contemplate the Wonders of Cities and the Marvels of Travelling arba tiesiog "Kelionė". Knyga yra vienintelis šaltinis apie Ibn Batutos keliones. Joje aprašomos kelionės po šiaurės ir vakarų Afriką, rytų ir pietų Europą, artimuosius rytus, centrinę Aziją, Kiniją, Indiją ir pietryčių Aziją. Bendras ilgis – ~120 700 km, smarkiai pranoksta Marko Polo kelią.
Nėra nuorodų, leidžiančių manyti, kad Ibn Batuta būtų užsirašinėjęs keliaudamas, tad 29 metus trukusias keliones turėjo atpasakoti iš atminties, remtis kitais šaltiniais. Damasko, Mekos, Medinos, daugelio Palestinos vietų aprašymai aiškiai nukopijuoti iš kitų šaltinių.
Vakarų orientalistai netiki, kad Ibn Batuta aplankė visas aprašytas vietas, teigia, kad Ibn Batuta rėmėsi kitų keliautojų pasakojimais. Mažai tikėtina, kad Ibn Batuta keliavo Volga aukštyn pas Bulgarus, abejojama dėl jo kelionių į Saną, iš Balcho į Bistamą, aplink Anatoliją ir į Kiniją. Nors vietomis istorijos atrodo išgalvotos, knyga pateikia vertingų daugelio vietovių XIV a aprašymų.
Daugelį amžių knyga buvo mažai žinoma net islamo pasaulyje. XIX a pradžioje rastos ir į vokiečių ir anglų kalbas išverstos teksto santraukos. 1830 m. prancūzų pajėgos Alžyre rado pilnesnius manuskriptus. Jie buvo parvežti į Paryžių, Prancūzijos nacionalinę biblioteką ir išstudijuoti mokslininkų. 1853 m. pradėta leisti keturių tomų knygų serija sudaryta iš arabiško teksto, išsamių komentarų ir prancūziško vertimo. Šis tekstas dabar išverstas į daugelį kalbų, Ibn Batuta išgarsėjo.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kęstutis Švedas. Ibn Battuta (Ibn Baṭṭūṭah, Ibn Batuta), tikr. Abū ‘Abd Allāh Muḥammad Ibn ‘Abd Allāh Al‑Lawātī Aṭ‑Ṭanjī Ibn Baṭṭūṭah. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 716 psl.