Klemensas V

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Klemensas V lot. Clemente V
195-asis Popiežius
PopeClementV.jpg
Gimimo vardas: pranc. Raymond Bertrand de Gouth
Gimė: 1264 m.
Vilandro, Prancūzija
Mirė: 1314 m. balandžio 20 d.
Palaidotas: Uzeso katedra, Prancūzija
Tautybė: prancūzas
Klemenso V antspaudas
Klemenso V antspaudas
195-asis Popiežius
Išrinktas: 1305 m. gruodžio 5 d.
Baigė: 1314 m. balandžio 20 d.
Pirmtakas: Palaimintasis Benediktas XI
Įpėdinis: Jonas XXII
Commons-logo.svg Vikiteka: Klemensas VVikiteka

Klemensas V (lot. Clemens V, tikroji pavardė pranc. Raymond Bertrand de Gouth, 1264 m. Vilandro, Akvitanija, Prancūzija1314 m. balandžio 20 d. Rokmoras, Langedokas-Rusijonas, palaidotas Uzeso katedroje, Akvitanija) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1305 m. gruodžio 5 d. iki mirties.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Gaskonėje, garsioje šeimoje. Vyresnysis brolis buvo Liono arkivyskupas. Mokėsi Orleane ir Bolonijos universitete. Įšventintas kunigu dirbo popiežiaus Celestino V tarnyboje. 1294 m. nominuotas Albano vyskupu, popiežiaus Bonifaco VIII kapelionas, nuo 1295 m. Kominžo vyskupas. Nuo 1297 m. Bordo arkivyskupas.

Popiežiumi vainikuotas Lione, dalyvaujant Prancūzijos karaliui Pilypui IV Gražiajam, pateko į jo politinę įtaką, pažadėjęs penkerius metus karaliaus iždui perleisti bažnyčios pajamas Prancūzijoje. Pirmasis popiežius, kuriam buvo uždėta tiara. Pagarsėjo nepotizmu, kardinolais paskyrė daug prancūzų. Iš 25 kardinolų kolegijos narių 11 buvo jo giminaičiai. 1309 m. įsikūrė Avinjone, tuo prasidėjo Avinjono nelaisvė.

1311-1312 m. sušaukė Vieno susirinkimą. Karaliaus spaudžiamas bule Vox in excelso 1312 m. panaikino tamplierių ordiną. Paskelbė reformų dekretus, vadinamasias Klementinas, kurios yra Vieno susirinkimo konstitucijų ir Klemenso dekretų rinkinys.

Siekdamas pagerinti misionierių rengimą Sorbonoje, Oksfordo, Bolonijos ir Salamankos universitetuose nurodė įsteigti graikų, hebrajų, arabų ir chaldėjų kalbų katedras. Rėmė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus ir Vokietijos karaliaus Henriko VII politinius siekius įsitvirtinti Italijoje.[2]

Dantė „Dieviškojoje komedijoje“ jį pasiuntė į aštuntąjį pragaro ratą.

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Palaimintasis Benediktas XI
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Klemensas V

1305-1314
Įpėdinis
Popiežius
Jonas XXII

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biographisch-Bibliographisches Kirchenlexikon
  2. Algirdas Jurevičius. Klemensas V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 255 psl.