XIV amžiaus 6-as dešimtmetis

XIV amžiaus šeštasis dešimtmetis prasidėjo 1351 metais ir baigėsi 1360 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIII amžius – XIV amžius – XV amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as - 6-as - 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as

Metai: 1351 1352 1353 1354 1355 1356 1357 1358 1359 1360

Įvykiai

1351

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vinrichas Kniprodė tapo Ordino didžiuoju magistru ir įsakė žygius į Lietuvą atnaujinti ir padažninti. Lietuviai negalėjo pakankamai smarkiai gintys, nes turėjo atsilaikyti dar ir prieš rusus, totorius ir netgi prieš lenkus.
• Įvyko bendras Lenkijos ir Vengrijos žygis į LDK. Kęstutis juos pasitiko prie savo žemių ribos, Palenkėję. Mūšis neįvyko, pereita prie derybų.
• Rugpjūtį atvykus Vengrijos karaliui Liudvikui Didžiajam, pasirašyta taikos sutartis. Kęstutis jam žadėjo „kartu su broliais ir visa tauta“ priimti krikštą, o Vengrijos karalius − išrūpinti iš popiežiaus Lietuvos karaliaus karūną ir padėti atgauti Ordino užgrobtas žemes. Kęstutis sutvirtindamas taiką paaukojo jautį.

1352

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Europoje siautėjo maras. Nuo jo žuvo jau trečdalis visos Europos, apie 25 mln. žmonių.
• Atėjo maras į Rusija. Žymiai nukentėjo nuo maro epidemijos Aukso Ordos teritorija.
• Žiemą Ordino didysis magistras Vinrichas Kniprodė buvo įžygiavęs į Žemaitiją, nuniokojo Raseinių, Ariogalos ir Gaižuvos žemes, ir dėl prasidėjusio atlydžio turėjo grįžti, Ldk Algirdas ir Kęstutis jį persekiojo iki pat Sembos.
• Norėdami apsisaugoti nuo nuolatinių puolimų, Lietuvos valdovai prašę Vokietijos imperatorių Karolį IV Niurnberge sutaikyti juos su Ordinu ir jie priims krikščionybę. Puldinėti Ordinas nesiliovė.
• Kunigaikštis Kęstutis vėl užpuola Lenkiją, nusiaubia Sandomirą ir Zavichostą. Ldk Algirdo įveikti lenkai išvaromi iš Podolijos.

1353

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Lenkai su Lietuva sudaro taikos sutartį. Nesilaikydamas sutarties Liubartas kartu su lietuvių ir volyniečių kariais apgula ir užima Haličą.

1354

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Pavasarį kunigaikštis Kęstutis, nukritęs nuo arklio, buvo paimtas į nelaisvę, bet greit iš Marienburgo pabėgo. Per savo drąsumą jis į nelaisvę pakliuvo dar kartą, bet ir vėl greitai pabėgo.
• Lietuvos ir Žemaitijos rinktiniai kariai nusiaubia Sambiją.
• Ldk Algirdo ir Marijos Jaroslavnos (Vitebskietės) dukra Agripina (Marija) susituokė su Suzdalio kunigaikščių Borisu Konstantinovičiu.
• Naugarduke buvo atkurta Lietuvos stačiatikių metropolija. Metropolijos reikėjo norint įtvirtinti teritorinius laimėjimus Rusioje. Konstantinopolio patriarchas įšventino Romaną LDK stačiatikių bažnyčios metropolitu.

1355

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ordino didysis magistras Vinrichas Kniprodė nusiaubia Žemaitiją.
• Liepos 24 d. buvo pasirašyta (trečioji) taikos sutartis, pagal kuria dar karta buvo padalintos ginčitinos teritorijos: LDK atiteko Cholmo, Belzo ir Voluinės žemes, Lenkijai - Galicija.

1356

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Algirdas ir Kęstutis siaubia Prūsiją.
• Apie Kryžeivių ordino negandas ir nuopuolius pasklido garsas visoje Europoje. Prūsijon atvyksta rinktiniai anglų, prancūzų, čekų, frankų, švedų kariai ir jaunuomenė iš visos Germanijos. Pradedamos siaubti Žemaitijos ir Lietuvos žemės. Kęstutis įsiveržia Prūsijon ir sugriauna Raginės, Tilžės pilis.
• Dmitrijus Algirdaitis – Briansko kunigaikštis (iki 1379 m.).
• Lietuva prijungė prie savęs Smolensko Rževą.

1357

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ldk Algirdas užkariavimais ar vaikų vedybomis prijungė prie LDK Brianską, Černigovą, Severėnų Naugardą.
• Kryžiuočiai puolė Pieštvės pilį ir sudegino papilį.

1358

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 25 d. Livonijos ordino krašto magistras Gosvinas fon Herikė vėl sugriovė žemaičių atstatytą Dubysos pilį.
• Balandžio 18 d. imperatorius Karolis IV pasiūlė Ldk Algirdui ir Kęstučiui krikštytis. Algirdas pareikalavo, kad kryžiuočiai išsikraustytų iš Pabaltijo. Lietuva reikalavo ne tik kryžiuočių užgrobtų baltų žemių, bet ir „visos Rusios“ užkariavimo teisės. Derybos žlugo.
• Liepos − rugsėjo mėn. Kęstutis dėl jo ar jo brolio Ldk Algirdo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir Lietuvos katalikiško krikšto Niurnberge derėjosi su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV. Vokiečių ordinas bandė nutraukti jam pražūtingus ryšius bei užkirsti kelią tolimesniam Lenkijos stiprėjimui.

1359

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Merkinėi suteiktos miesto teisės, pirmą kartą minima Naugardo metraštyje.
• Lietuva prijungė prie savęs Smolensko Mstislavlį. Ldk Algirdas užemė Brianską.

1360

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Ordino didysis magistras Vinrichas Kniprodė išleido įsaką, kuriose prekyvietėse galima sembams, notangams ir lietuviams pardavinėti savo ūkio gaminius.
• Prūsijoje vėl kilo maras. Marienburge mirė 2500, Elbinge 13 000 žmonių.
• Žemaičiai ir skalviai su sembais sudegino Klaipėdos pilį.