Vokietijos ekonomika
| Vokietijos ekonomika | |
 |
|
| Valiuta | Euras |
|---|---|
| Fiskaliniai metai | sausio 1 - gruodžio 31 |
| Prekybos partneriai |  Europos Sąjunga |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP | 3577 mlrd. $ |
| BVP augimas | 3,0 % (2011) |
| BVP gyventojui | 44729 $ |
| BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 0,8 %; pramonė 28,1 %; paslaugos 71% |
| Infliacija | 1,3 % |
| GKI | .27 (2006) |
| Darbo jėga | 43,6 mln. (2006) |
| Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 2,4 %, pramonė 29,7 %, paslaugos 67,8 % |
| Bedarbystė | 5,7 % (2012) |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos | 1,3 trln. € |
| Eksporto prekės | mašinos, chemikalai, automobiliai, metalai, maisto produktai, tekstilė |
| Pagrindiniai eksporto partneriai | Prancūzija 10,2 %, JAV 6,7 %, Nyderlandai 6,7 % |
| Importo pajamos | 1,15 trln. € |
| Pagrindiniai importo partneriai | Nyderlandai 8,5 %, Kinija 8,2 %, Prancūzija 8,2 % |
| Tiesioginės užsienio investicijos | 1,057 trln. $ |
| Bendroji skola užsieniui | 4,713 trln. $ |
| Valstybės išlaidos | |
| Valstybės įsiskolinimas | 78,8 % nuo BVP |
| Tiesioginės įplaukos | 1,396 trln. $ |
| Tiesioginės išlaidos | 1,516 trln. $ |
| Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: AAA Moody's: Aaa Fitch: AAA |
Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje ir ketvirta pagal nominalųjį BVP pasaulyje[1]. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. 2008 m. BVP sudarė 2 918 mlrd. €[2]. Itin išplėtota pramonė. Pagrindinės ūkio šakos - chemijos pramonė, metalurgija, mašinų ir automobilių gamyba. Gaminamos elektronikos prekės, kompiuteriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Šalis eksportuoja labai daug prekių. Dauguma šalies produktų yra inžinerijos produktai, ypač automobiliai, mašinos, metalo ir chemijos prekės.[3]
Visame pasaulyje žinomos Vokietijos kokybiškos ir patikimos prekės. Žinomi automobiliai (Volkswagen, BMW, Audi, Opel, Mercedes), fotoaparatai (Leitz). Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip Hanoverije, Frankfurte prie Maino ir Berlyne.[4]
Nuo 1948 m. pinigų reformos iki 8-to dešimtmečio pradžios Vakarų Vokietijos ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio recesijos pabaigos. Biudžeto deficitas viršija 3 %, taip pažeidžiant kriterijus nustatytus Mastrichto sutartyje. Bedarbystė 7,7 % (2009 m. spalis), aiškiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Po Vokietijos susijungimo (1990 m.) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet yra pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose. Daugiausia dirbančiųjų žmonių Vokietijoje (72,3 %) dirba paslaugų sektoriuje. Svarbiausi sektoriai yra transporto, viešbučių, socialinis ir sveikatos. Gamybos sektoriuje dirba 25,5 % dirbančiųjų, žuvininkystės, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose 2,2 % (pagal 2006 duomenis).[5]
Žemės ūkis [taisyti]
| Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys) | ||
|---|---|---|
| 1 | Karvės pienas | 29628 |
| 2 | Kviečiai | 24106 |
| 3 | Cukriniai runkeliai | 23858 |
| 4 | Miežiai | 10412 |
| 5 | Bulvės | 10201 |
| 6 | Rapsai | 5697 |
| 7 | Kiauliena | 4573 |
| 8 | Rugiai | 2903 |
| 9 | Kvietrugiai | 2199 |
| 10 | Jautiena | 1347 |
Išnašos [taisyti]
- ↑ Rank Order – GDP (purchasing power parity) CIA Factbook 2005. Retrieved 31 December 2006.
- ↑ "Germany." International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2009-10-01.
- ↑ CŽV faktų knyga: Vokietija
- ↑ Wind Power Federal Ministry of Economics and Technology (Germany) Retrieved 30 November 2006.
- ↑ [1] Statistisches Bundesamt: Erwerbstätige Wirtschaftssektoren
Literatura [taisyti]
- Stefan Empter; Robert B. Vehrkamp: Wirtschaftsstandort Deutschland, VS Verlag, Wiesbaden 2006, ISBN 978-3-531-14754-3. (zu | schriften. zwischen Wirtschaft, Kultur und Politik)
- Stefan Müller; Martin Kornmeier: Internationale Wettbewerbsfähigkeit: Irrungen und Wirrungen der Standort-Diskussion, München 2000, ISBN 3-8006-2570-9.
- André Steiner: Von Plan zu Plan. Eine Wirtschaftsgeschichte der DDR. München 2004, ISBN 978-3-421-05590-3.
- Christian Kirk:Wirtschaftsstandort Deutschland - Chancen und Perspektiven eines Landes, 2009, ISBN 978-3-938630-49-5, http://www.ebn24.com/index.php?id=35759
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikanas | Vengrija | Vokietija
Europos ekonomika
Europos Sąjungos ekonomika
