Baltarusijos ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear app logout.png  Straipsnis turėtų prasidėti aiškiu apibrėžimu.
Jei galite, apibrėžkite straipsnio dalyką, pagrindinę sąvoką.
Baltarusijos ekonomika
Minsk-Central General Store.jpg
Valiuta Baltarusijos rublis
Fiskaliniai metai sausio 1 - gruodžio 31
Prekybos partneriai NVS vėliava NVS
Statistiniai duomenys
BVP 116 mlrd. $
BVP augimas 7,6 % (2010)
BVP gyventojui 11600 $
BVP pagal ūkio sektorius žemės ūkis 8,4 %, pramonė 41,5 %, paslaugos 50,1 %
Infliacija 108,7 % (2011)
GKI 27,9 (2005)
Darbo jėga 4,869 mln.
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius žemė sūkis 14 %, pramonė 34,7 %, paslaugos 51,3 %
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos 33,04 mlrd. $
Pagrindiniai eksporto partneriai Rusija 32,2 %, Nyderlandai 16,9 %, Ukraina 8,5 %
Importo pajamos 39,16 mlrd. $
Pagrindiniai importo partneriai Rusija 59,8 %, Vokietija 7,1 %, Ukraina 5,4 %
Valstybės išlaidos
Tiesioginės įplaukos 25,23 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos 25,05 mlrd. $
Bankų reitingavimas Standard & Poor's: B
Rezervo fondas 5,772 mlrd. $
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti


Po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 Baltarusija ėmėsi mišriosios (valstybinės – rinkos) ekonomikos kūrimo. Valstybės politika buvo sudaryta taip, kad, remiantis žemės ūkio ir pramonės esama struktūra, šalis taptų žemės ūkio žaliavų ir įrenginių eksportuotoja. Iki 1990-jų metų pabaigos privatizavimas praktiškai nebuvo vykdomas, vis dar egzistuoja valstybinių įstatymų ir produkcijos skirstymo sistema. Nuo 1992 iki 1994 pramonės gamyba sumažėjo 39 %, investicijos – 54 %, prekyba – 67 %. Šis smukimas įvyko dėl greitai didėjančios infliacijos ir bedarbystės (1999 viduryje buvo užregistruota 97 tūkst. bedarbių), valstybinio biudžeto trūkumų ir mokėjimo balanso.

Ekonomikos geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Minskas – ne tik sostinė, bet ir pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas. Pagrindiniai žemės ūkio rajonai yra respublikos centre ir pietryčiuose, bet radioaktyvus užterštumas po avarijos Černobilyje 40-50 % sumažino apdirbamų žemių plotus ir naminių gyvulių skaičių šiuose rajonuose. Miškininkystės įmonės yra šiaurėje ir pietvakariuose. Kalio druskų gavyba egzistuoja miestelyje Polesje.

Energetika[taisyti | redaguoti kodą]

Valdant Tarybų Sąjungai didžiausia dalis kuro, reikalinga Baltarusijai, buvo gaunama naftos, gamtinių dujų ir anglies pavidalu iš RTFSR. Šiluminės elektrinės gamino tik du trečdalius šalies elektroenergijos. Iširus SSRS pigaus kuro tiekimas liovėsi ir Baltarusija susidūrė su energetine krize.1998 rudenį Baltarusija Rusijos Federacijai įsiskolino 1,5 mlrd. dolerių, tarp jų ir „Gazpromui“ 250 mln. dolerių. Laikotarpiui iki 2010 Baltarusijos energetiniam kompleksui būtinos 7 mlrd. dolerių investicijos.

Elektros energija:

  • gamyba 30x1012 Wh (1994).
  • sunaudojimas 34,3x1012 Wh (1994).
  • importas 7x1012 Wh (1994).
  • eksportas 0,8x1012 Wh (1994).

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkeliai ir automobilinis transportas – pagrindinės transporto susisiekimo rūšys šalyje. Geležinkelių tinklas orientuojasi į pagrindinę magistralę, kuri praeina per Oršą, Minską ir Brestą ir sujungia Baltarusija su Maskva rytuose ir su Varšuva vakaruose. 1992 buvo apie 5480 km geležinkelių ir 61000 km kelių su kietuoju paviršiumi. Upių laivynas įgyvendina pervežimus per laivybinius vandeninius kelius, kurių ilgis apie 1500 km (daugiausia Dniepro baseine). Orinis transportas išsivystęs silpnai; didžiausias šalies oro uostas įsikūręs šalia Minsko. Žemės ūkis. Po Antrojo pasaulinio karo plati melioracijų programa padidino apdirbamų žemių plotus nuo 5 mln. ha 1940 iki 6,5 mln. ha 1990. Maždaug pusė apdirbamų žemių yra paskirta grūdinių kultūrų auginimui, apie trečdalis žemių – pašarinėms kultūroms, apie septintadalį žemių – bulvėms ir likusi dalis cukriniams runkeliams, linui ir sodams

Baltarusija iš kitų tarybinių respublikų išsiskyrė pačiu didžiausiu žemės ūkio produktyvumu ir buvo pagrindiniu eksportuotoju i kitus Tarybų Sąjungos rajonus. Nepaisant bandymų skatinti fermų susidarymą, valstybiniai ir kolektyviniai ūkiai 1998 valdė 95 % žemės ūkio organizacijų. Iš 2700 kolūkių Baltarusijoje iki 1998 lapkričio buvo reorganizuota apie 100 kolūkių.

Gavybinė pramonė. didelės medienos atsargos tarnauja Baltarusijoje kaip žaliavos miškininkystei ir apdirbimo pramonei (statybinių medžiagų ir baldų gamyba vidinei rinkai). Kalio junginiai, iškasami šachtose prie Soligorskio, aprūpina cheminių trąšų gamybą. Dideliais kiekiais gaunama ruda anglis ir durpės.

Apdirbamoji pramonė sudaro apie 60 %baltarusijos pajamų. Svarbiausioji apdirbamosios pramonės šaka yra žemės ūkio mašinų gamyba (traktoriai, kombainai), staklių gamyba, karinės pramonės kompleksas, naftos ir chemijos pramonė ir statybinių medžiagų pramonė. Baltarusijoje gaminami televizoriai, radioimtuvai, laikrodžiai, šaldytuvai, stiklo dirbiniai, baldai, rūbai, lino drobės ir odos dirbiniai. Maisto pramonėje išsiskiria konservų ir cukraus fabrikai.

Išorinė rinka[taisyti | redaguoti kodą]

Baltarusijos eksportas 1996 sudarė 5,2 mlrd. dolerių. Buvo eksportuojami mašinų gamybos chimikatai, maisto produkcija; pagrindiniai partneriai buvo Rusija (80 %), Ukraina, Lenkija ir Vokietija. Importo apimtis 2002 sudarė 8,8 mlrd. dolerių; iš esmės importą sudarė skystas kuras, gamtinės dujos, pramoninės žaliavos, tekstilė, cukrus, o partneriais buvo ta pati Rusija, Ukraina, Lenkija ir Vokietija. Eksporto apimtis 2002 sudarė 7,7 mlrd. dolerių ir partneriais buvo Rusija, Latvija, Lietuva, Ukraina, Vokietija.

Piniginė sistema ir bankai[taisyti | redaguoti kodą]

Nacionalinis Baltarusijos bankas (NBB) buvo įkurtas 1991. Valiutos finansinė sistema buvo chaoso būsenoje iki 1990 vidurio. 1992 buvo įvesta nacionalinė valiuta – Baltarusijos rublis. 1994 infliacija Baltarusijoje sudarė apie 50 % per mėnesį ir Baltarusijos rublis patyrė kritimą Rusijos rublio atžvilgiu.

Išorinė Baltarusijos skola 1998 pasiekė 1,22 mlrd. dolerių. 1997 užregistruota apie 900 užsienio įmonių ir 2000 bendrų įmonių; užsienio investicijos sudarė 6,5 % šalies kapitalo. Pagal tam tikrą ministerijos statistiką ir analizę, vartojamų prekių kainos 1998 spalį dėl krizės Rusijoje išaugo 21 %. Vidutiniškai mėnesinis kainų padidėjimas 1998 sudarė 6,3 %. Rusijos bankų skolos Baltarusijos komerciniams bankams ir NBB 1998 spalį sudarė 63,9 mln. Rusijos rublių.

1999 Nacionalinis Baltarusijos bankas įvedė Baltarusijos rublio vienetinį mainų kursą kaip grynųjų taip ir banko operacijoms šalies viduje ir už jos ribų.

Žemės ūkis[taisyti | redaguoti kodą]

Produkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys)
1 Bulvės 8748 11 Kitos daržovės 496
2 Karvės pienas 6195 12 Obuoliai 379
3 Cukriniai runkeliai 4030 13 Kiauliena 376
4 Miežiai 2211 14 Morkos ir ropės 363
5 Kviečiai 2045 15 Agurkai 306
6 Kvietrugiai 1818 16 Pomidorai 274
7 Rugiai 1491 17 Galvijų mėsa 268
8 Avižos 605 18 Svogūnai 212
9 Kopūstai 589 19 Vištų kiaušiniai 183
10 Rapsai 514 20 Vištiena 173

Ekonominiai ryšiai su Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudaro 3,17 % viso Lietuvos eksporto. Baltarusija pagal eksportą yra 12-oje vietoje tarp Lietuvos prekybos partnerių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]