Darbas Vokietijoje

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nedarbas Vokietijoje 2010 m. spalį (pagal apskritis)
Dirbančiųjų statistika bei nedarbas 1997 m.

Darbas Vokietijoje – viena iš pagrindinių žmogaus ekonominės veiklos rūšių Vokietijoje; darbinė veikla.

Darbo rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2003 m. skiriami šios darbo santykių rūšys:

Nuo atitinkamų dydžių yra mokamas (atskaitomas) socialinis draudimas (įmokos) ir pajamų mokesčiai. Dirbančiųjų skaičiui padidinti yra speciali „Hartz“ programa.

Užimtumo statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirbančiųjų (Erwerbstätigen) skaičius 2015 m. – 43,1 mln., socialiniu draudimu apdraustųjų – 30,7 mln. 2013 m. lapkričio mėnesį menkai apmokamų (geringfügig Beschäftigte) buvo 13,4 %;[1] užregistruota 414 000 laisvų darbo vietų[2] (darbingų šalies gyventojų skaičius pasiekė visų laikų aukštumą).[3] 2013 metais dirbta 58 mlrd. valandų. 2013 metais 220 000 įsidarbinusių darbuotojų buvo atvykėliai iš Rytų ir Pietų Europos (2014 m. ~120 000).

2014 m. Vokietijoje buvo daugiausia (2,7 %) laisvų darbo vietų, palyginti su visomis darbo vietomis ES (toliau - Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje - po 2,4 %).[4] EURES tinklalapyje 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Vokietijoje buvo virš 854 000 laisvų darbo vietų, registruota daugiau nei 545 tūkst. gyvenimo aprašymų ir virš 22 000 darbdavių[5].

Ekonominė aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbo rinką Vokietijoje teigiamai veikia šalies ekonominis pakilimas. Vokietijos ekonomika auga 1,5 % per metus (2014 m.).[6] Fiksuojamas 12 mlrd. eurų (arba 0,4  % BVP) nacionalinio biudžeto pajamų perviršis (2014 m.).[7] Didėja Vokietijos pramonės gaminių paklausa užsienyje[8], augantis vartojimas, eksportas ir algos[9], smunkančios naftos ir degalų kainos veikia kaip milijardinė konjunktūros paramos programa (dėl to, kaip manoma, BVP 2015 metais augs 0,2 %).[10] Dėl finansinės krizės pinigai nebenuteka į užsienį, o investuojami vietoje. Šios investicijos skatina vidaus vartojimą ir sukuria naujų darbo vietų. Eksportas klesti: 2015 metais prognozuojamas 5,2 % augimas.[11] 2015 metais Vokietijos gyventojo perkamoji galia augs 1,3 %, o vartojimui vidutinis vokietis išleis papildomai 572 eurus (t. y. 2,7 % daugiau nei 2014 m.).[12]

Poreikiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 metais Vokietijoje truks 3 mln. darbuotojų (iš jų 1 mln. su aukštuoju, 1,3 mln. su profesiniu išsilavinimu, 0,55 mln. be profesijos),[13] 2030 metais - 5 mln. ar net 10 mln. darbuotojų.[14] Vokietija dėl demografinių priežasčių (visuomenės senėjimo, žemo gimstamumo)[15] yra priversta dalį darbo jėgos samdyti iš užsienio. Vokietijos įdarbinimo agentūra prognozuoja, kad į šalį atvyks 140 000 darbuotojų per metus. Įvertinus euro zonos finansinių rinkų situaciją ir ekonominio vystymosi skirtumus ir turint omenyje, kad ten, iš kur atvyksta imigrantai, tikimasi ilgai užsitęsiančio ekonominio nuosmukio, o Vokietijos ūkis klestės, nes ji nebeišsiunčia savo kapitalo į užsienį, potencialiai mobilių žmonių priskaičiuojama net iki kelių milijonų.[16]

Vokietijos darbo birža teigia, kad net ir per krizę jaučiamas medicinos, socialinės pagalbos ir slaugos, IT bei inžinerijos darbuotojų trūkumas. Rytų europiečių atėjimas padidino vietinę konkurenciją nekvalifikuoto darbo srityse, tuo tarpu kvalifikuotiems specialistams didesnio poveikio tai neturi. Trūksta sandėlio darbininkų[17], prekių rūšiuotojų.[18]

Inžinerija, gamtos mokslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 metų spalį trūko 51 000 inžinierių (nuo 2005 m. vyresnių nei 55 m. skaičius viršijo inžinierių, kurių amžius iki 35 metų, skaičių). Iki 2019 m. į pensiją išeis kone pusė (t. y. 1 mln.) dabartinių inžinierių, nors absolventų per tą laiką bus parengta tik 400 000.[19] 2012 metais trūko 220 000 specialistų inžinerijos, technikos ir gamtos mokslų srityse (2020 metais jų truks 425 000).

Slauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slaugos srityje Vokietijoje dirba apie 300 000 darbuotojų iš Rytų bei Pietų Europos.[20] Slaugytojų ieškoma užsienyje - Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir net Azijoje.[21] Paplitusi slauga namuose.[22]

Apribojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2011 m. sausio 1 d. nebetaikomi jokie apribojimai sezoniniams darbininkams.

2011 m. gegužę naujųjų ES valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kt.) piliečiams nustoja galioti paskutiniai suvaržymai, draudžiantys dirbti samdomą darbą Vokietijoje. Lietuvos piliečiams galioja tos pačios įsidarbinimo sąlygos kaip vokiečiams ir kitiems pilnateisiems ES piliečiams[23].

Darbo užmokestis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijoje valandinis minimalus darbo užmokestis nuo 2015 metų sausio siekia 8,5 euro. Tą įstatymiškai įtvirtinti federaliniu mastu padėjo Vokietijos profsąjungos, turinčios didelę įtaką darbo rinkoje. Kai kurie nekvalifikuoti darbininkai iš Rytų Europos anksčiau sutikdavo dirbti ir už 2–3 eurus/val. Iki minimalios algos įvedimo profsąjungos priešinosi, kad būtų priimami į darbą imigrantai, sutinkantys dirbti už menkesnį nei vietinių žmonių darbo užmokestį (tai garantuoja, kad už tą patį darbą bent jau nebus mokama daug mažiau nei vokiečiams).[24] Baimintasi, kad vokiečiai bus priversti dirbti už nedidelį atlyginimą, kad šalį užplūs gastarbaiteriai (į svečius atvykstantys darbininkai, vok. Gastarbeiter) iš Rytų Europos (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos ir Vengrijos). Todėl siekta įstatymais nustatyti mažiausią laikinojo darbuotojo atlyginimą, nors tam ir aktyviai prieštaravo Vokietijos liberalai (Laisvoji demokratų partija, FDP). Žemiausia algos riba buvo nustatyta statybose, patalpų valymo ir slaugos srityse[25].

Vidutinis darbo užmokestis darbuotojui – 3 700 eurų, darbininkui – 2 500 eurų/mėn., priklausomai nuo regiono (Rytų Vokietijoje - mažesnis) ir atliekamo darbo. 10–20 proc. algų skirtumas Vakarų Vokietijos naudai vyrauja visuose sektoriuose.[26]

Įdarbinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos darbo birža

Iš dalies paplitęs tiesioginis įdarbinimas (gydytojams, slaugėms, senyvo amžiaus žmonių prižiūrėtojams), t. y. privačių asmenų skelbimai internete ar spaudoje. Darbo skelbimai pateikiami vokiškai. Iš pretendentų reikalaujama kvalifikacijos, darbo patirties, gerų vokiečių kalbos žinių.

Įdarbinimu Vokietijoje užsiima Vokietijos darbo birža (Darbo agentūra) su savo teritoriniais padaliniais. Įdarbinimu užsiima iš dalies ir šakinės organizacijos, ypač paklausių profesijų srityse (pvz., Vokietijos inžinierių sąjunga).

Vokietijoje įdarbina ir nemažai Lietuvos įmonių (pvz., UAB "Headex", UAB „Heiga“, UAB "Darbų pasaulis", UAB Qbis, UAB "Darbo ir kompetencijų slėnis", Įdarbinimo agentūra "Oksana ir Rubsamas", UAB "Baltic Union", UAB EURODARBAI "Baltic staff", UAB "Jobcenter LT", UAB "Euro kryptis", UAB „Ekker group“ ir kt.). Jei Lietuvos įmonė siunčia savo darbuotoją į komandiruotę Vokietijoje, darbuotojui išmokami dienpinigiai 5910 Lt (197 Lt x 30; kadangi dienpinigių vykstantiems į Vokietiją norma – 197 Lt/d.).[27]

Tarpininkavimas dėl įdarbinimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos lietuvių bendruomenė, t. y. lietuvių kultūrinė organizacija, veikianti visuomeniniais pagrindais, pagalbos darbo ieškantiems tautiečiams neteikia,[28] nėra kompetentinga atsakyti į klausimus, liečiančius darbo rinką Vokietijoje[29].

Privačiame sektoriuje veikia personalo tarpininkai (įmonės, įvairios specializuotos agentūros). Vokietijoje – kaip ir kitose šalyse – susiduriama ir su nepatikimais įdarbinimo tarpininkais, už paslaugas reikalaujančiais net 1500-5000 litų. Darbo rinkoje jau susikūrė tarpininkų grandinės.

Darbas laikinai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Gastarbaiteris.

Prognozuojama, kad atidarius darbo rinką, į Vokietiją iš Rytų ir Vidurio Europos atvyks nuo 100 000 (Darbo rinkos ir užimtumo tyrimų instituto skaičiavimais) iki 200 000 žmonių (pasak Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės darbo ministro Guntram Schneider). į Šiaurės Reino-Vestfalijos žemę gali atvykti apie 45 000 (regione jau yra 170 000 laikinųjų darbuotojų).

Lietuvių darbas Vokietijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. į Vokietiją išvyko 1 350 išvykimą deklaravusių lietuvių, 2008 metais – 1349 (6% emigrantų iš Lietuvos).

2009 m. socialiniu draudimu buvo draustas 4321 lietuvis (pagal tautybę, ne pagal pilietybę)[30]. Šie žmonės dirbo tiek pagal darbo leidimus, tiek vykdydami savarankišką veiklą[31]. Kadangi prostitucija Vokietijoje yra nedraudžiama, pastebimos prostitutės ir iš Lietuvos. Vokietijos policija ne tik kad netrukdo prostitutėms dirbti, bet netgi „gina prostitutes nuo sąvadautojų bei klientų smurto“.[32]

2010 m. į Vokietiją emigravo 3,8 tūkst. lietuvių. Vokietija buvo ketvirtoji pagal populiarumą lietuvių emigracijos kryptis; 2011 m. prognozuota apie 8 000 lietuvių emigrantų. Manyta, kad 2011 m. atsivėrusi darbo rinka ir kylanti ekonomika bei galimas naujų darbo vietų poreikis Vokietijoje paskatins dalį gerai kalbančių vokiškai ir paklausių specialybių specialistų iš Lietuvos emigruoti[33]. Bus dalis įmonių, kurios važiuos su savo darbuotojais dirbti į Vokietiją dėl to, jog įregistruoti individualią įmonę užregistruoti Vokietijoje yra 2 paprasta (savivaldybės Verslo skyriuje išrašo verslo liudijimą, sumokama priklausomai nuo savivaldybės 17-25 eurus, nereikia patento).[34]

Vokietijai paskelbus apie nuo 2011 metų gegužės mėn. darbo apribojimų panaikinimą, lankančiųjų vokiečių kalbos kursus skaičius Lietuvoje išaugo maždaug penktadaliu[35].

Ateityje vežėjų (autotransporto), statybų bendrovės gali būti priverstos didinti atlyginimus ir kitomis priemonėmis motyvuoti, kad žmonės liktų Lietuvoje arba įsivežti darbuotojų iš gretimos Baltarusijos bei kitų valstybių, kaip tai buvo daroma per statybų pakilimą 2007 m.[36] Lyginant vidutines būsto ir maisto išlaidas, Vokietijoje jos yra maždaug penktadaliu didesnės negu Jungtinėje Karalystėje[37].

Praktika Vokietijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Praktika Vokietijoje.

Praktika Vokietijoje gali būti apmokama arba ne. Kartais ji pasirenkama kaip užslėpta darbo forma. Praktika Vokietijoje paplitusi netgi ir tarp absolventų. Neretai jie atlieka įvairiausias praktikas, dažnai menkai arba visai neapmokamas, sekančias viena po kitos. Tokiais atvejais praktika retai „perauga“ į darbo santykius. Be to, Vokietijoje tam tikrose (pvz., humanitarinių arba socialinių mokslų) srityse, įsidarbinti neatlikus neapmokamos pratikos kartais tiesiog neįmanoma.

Užsieniečiams Vokietijoje praktiką galima atlikti pretenduojant į oficialus praktikos pasiūlymus praktikantų biržose (paprastai internete), įmonių tinklalapiuose, dalyvaujant oficialiose praktikos programose.

Nelegalus darbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Nelegalus darbas#Vokietija.

Nelegalus darbas Vokietijoje yra „vykdymas paslaugų arba rangos paslaugų:

Darbuotojų išnaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpininkai naudojasi vokiečių kalbos nemokančiais užsieniečiais, juos išnaudoja. Pvz., apgyvendina antisanitarinėmis sąlygomis bendrabutyje, darbas faktiškai trunka 11-13 valandų valandų per parą, mokama vos trečdalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje. Pasiūlymų nekvalifikuotiems darbininkams – mažai. Ne visą darbo dieną dirbantiems statybininkams siūlomas mėnesio uždarbis – apie 1300 eurų (4500 litų)[38]. Žinodami vos pagrindines vokiškas frazes, atvykėliai įsidarbina šeimose slaugyti senukų, statybose, fabrikuose.[39] Atvykėliai iš kitų Vakarų pasaulio šalių ar iš Rytų Europos yra neretai išnaudojami,[40] kelias savaites negauna darbo užmokesčio.[41]

Nedarbas Vokietijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijoje nedarbo lygis – žemas. Darbo rinka palyginti su Europos yra daug drausmingesnė.

2014 m. gruodžio mėn. Vokietijoje buvo 2,764 mln. bedarbių, t. y. mažiausiai per paskutinius 25 metus nuo 1991 m.[42] Manoma, kad šis skaičius sekančiais metais nekris žemiau 2,5 mln.[43] Nedarbo lygis 2015 m. sausio mėn. – 6,4 %[44] (2010 m. sausį – 7,8 %); žemiausias lygis – Günzburgo apskrityje (1,1 % arba 735 bedarbiai),[45] iš federalinių žemių – Bavarijoje (3,5 % – 2013 m. lapkričio mėn.; Eichstätt mieste – 1,3 %),[46] toliau – Baden-Württemberg su 3,9 % (žemės pietvakariuose – 2,6 %)[47] Didžiausiame Vokietjos regione - Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje 2014 metų gruodį nedarbas siekė 7,8 % (727,8 tūkst. bedarbių).[48] Į oficialią nedarbo statistiką Vokietijoje 2013 metais neįtraukta 1,25 mln. faktinių bedarbių (sergantys, keliantys kvalifikaciją, vyresni nei 58 metų amžiaus ilgalaikiai bedarbiai; asmenys, neturintys darbo, bet neužsiregistravę bedarbiais), 2012 m. – 1,4 mln., 2014 m. – 1,11 mln.

Bedarbio pašalpa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bedarbio išmoka Vokietijoje.

Teisę į nedarbo draudimo išmokas turi Vokietijos darbo biržoje (vok. Bundesagentur für Arbeit) užsiregistravęs asmuo, kuris prieš užsiregistruodamas bedarbiu, bent 1 dieną dirbo Vokietijoje pagal vokišką darbo sutartį ir kurio socialinio draudimo stažas per praėjusius 2 metus iki užsiregistavimo biržoje yra ne mažesnis negu 12 mėnesių.[49] Socialinio draudimo stažas, įgytas dirbant Lietuvoje, kitose ES ar Europos Ekonominės Erdvės valstybėse (pvz., Norvegijoje, Šveicarijoje) įskaitomas, pateikus formą U1 PD.[50] U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvoje, išduoda Sodra.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Fakten zum Arbeitsmarkt Mehr Jobs, mehr Arbeitslose (7. Januar 2014)
  2. ↑ Arbeitslosigkeit in Deutschland legt leicht zu
  3. ↑ Arbeitslosigkeit auf niedrigsten Stand seit 19 Jahren
  4. ↑ Laisvų darbo vietų Europoje padaugėjo (Verslo žinios)
  5. ↑ Atsivėrusi Vokietija vilios kvalifikuotus specialistus (Vytenė Staišaitytė, www. DELFI.lt, BNS, 2011 m. sausio 2 d. 12:05)
  6. ↑ Vokietijos ekonomika pernai augo 1,5 % (Verslo žinios)
  7. ↑ Verbraucher bescheren Deutschland stärkstes Wachstum seit Jahren[neveikianti nuoroda]
  8. ↑ Umsatz nach zwei Jahren erstmals gestiegen: Die deutsche Industrie hat internationaler Krisen zum Trotz ihren Umsatz steigern können Archyvuota kopija 2015-01-15 iš Wayback Machine projekto. (Handelsblatt, 12.01.2015, 11:20 Uhr)
  9. ↑ Konsum befeuert die Konjunktur in Deutschland: Mütterrente, Lohnzuwachs: Kieler Ökonomen blicken optimistisch in die Zukunft – trotz Russlandkrise
  10. ↑ „Billigeres Öl wirkt wie Konjunkturprogramm“ Archyvuota kopija 2015-01-05 iš Wayback Machine projekto.
  11. ↑ Was Experten sagen: Jobs, Export, Wachstum: So läuft die deutsche Wirtschaft 2015
  12. ↑ Geld für Konsum: In Hamburg und Bayern ist die Kaufkraft am höchsten (Savaitraštis Spiegel)
  13. ↑ 2015 fehlen Deuschland drei Millionen Arbeitskräfte Archyvuota kopija 2015-11-16 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ Deutschland droht Arbeitskräfte-Mangel
  15. ↑ Gyvenimas ir darbas Vokietijoje (Romas Šileris, Frankfurtas prie Maino „Tiesa“, 2010 m. lapkričio mėn. 5 d. 15:01)
  16. ↑ Vokietijos ekonomistas H.W.Sinnas: „Jei vokiečių firmai reikia specialisto, jai tereikia įdėti skelbimą į bet kurios Rytų Europos šalies laikraštį“ Archyvuota kopija 2011-05-27 iš Wayback Machine projekto. („Focus“ ir lrytas.lt inf., 2011-05-24 21:03)
  17. ↑ Darbas Vokietijos sandėlyje: kiek užsidirbau ir kaip gyvenau svetur (Portalas "Delfi" Pilietis)
  18. ↑ Emigranto užrašai. Vokietija: darbo sąlygos sandėlyje truputį geresnės nei „Maximoje“
  19. ↑ Vokiečiams vėl trūksta inžinierių Archyvuota kopija 2014-01-16 iš Wayback Machine projekto. (Willis Fuchsas, Vokietijos inžinierių sąjungos vadovas; Rasa Dževeckytė, „Mano karjera“, 2009.11.26 16:04)
  20. ↑ Moderne Schuldknechtschaft: Knebelverträge für ausländische Pflegekräfte
  21. ↑ Krankenpfleger aus Italien treffen auf neue Familien
  22. ↑ Slaugės darbas Vokietijoje: miegas rūsyje, pietums - duona su arbata Archyvuota kopija 2015-01-26 iš Wayback Machine projekto.
  23. ↑ Darbas Vokietijoje (VLB inf.)
  24. ↑ Lrytas.lt inf.
  25. ↑ Vokiečiai su siaubu laukia gastarbaiterių antplūdžio iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų naujųjų ES šalių Archyvuota kopija 2014-01-16 iš Wayback Machine projekto. (Jurgita Noreikienė, lrytas.lt, 2011-01-19 14:19)
  26. ↑ Darbas Vokietijoje? Genau! (2011 m. gegužės 26 d., veidas.lt)
  27. ↑ Tenka aiškintis, kodėl Vokietijoje dirbo už lietuvišką algą
  28. ↑ Darbo Vokietijoje ieškantys lietuviai: „dirbsiu bele kur ir bele ką“
  29. ↑ Vokietijos lietuvių bendruomenei – masiniai prašymai padėti surasti darbą (Eglė Zakarauskaitė-Preine, www. DELFI.lt, 2010 m. lapkričio 25 d. 14:10)
  30. ↑ Vokietijos valstybinės užimtumo tarnybos Centrinės būstinės (ZAV) duomenimis, dar galiojant darbo rinkos apribojimams
  31. ↑ Atsivėrusi Vokietija vilios kvalifikuotus specialistus (Vytenė Staišaitytė, www. DELFI.lt, BNS, 2011 m. sausio 2 d. 12:05)
  32. ↑ Vokietijoje išleista atmintinė prostitutėms iš Lietuvos
  33. ↑ Auganti Vokietijos ekonomika paskatins lietuvius emigruoti? (Mindaugas Linkaitis, Alfa.lt, 2011-01-16 19:10)
  34. ↑ Komercijos atašė Vokietijoje L.Labanauskas: „Žengiant į Vokietijos rinką reikia kantrybės ir ištvermės“ Archyvuota kopija 2014-01-16 iš Wayback Machine projekto.
  35. ↑ Lietuvei proto įkrėtė išprotėjusi vokietė (Audronė Urbonaitė, lrytas.lt, LR korespondentė, 2011-01-22)
  36. ↑ Išeivius banga plukdys ir į Vokietiją Archyvuota kopija 2010-09-25 iš Wayback Machine projekto. (Eglė markevičienė, LIETUVOS ŽINIOS, Nr. 215 (12744), 2010 m. rugsėjo 21 d., Verslas)
  37. ↑ Vokietija atveria darbo rinkos duris: kas laukia Lietuvos ir pačios Vokietijos? Archyvuota kopija 2011-01-29 iš Wayback Machine projekto. (Aistė Almanaitė, „Pinigų karta“, 2011-01-26 07:01)
  38. ↑ Vokietijoje jau laukia tarpininkai Archyvuota kopija 2011-01-20 iš Wayback Machine projekto. (Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2011-01-17 09:09)
  39. ↑ Vokietijoje atvykėliai kenčia išnaudojimą ir skurdą Archyvuota kopija 2015-05-04 iš Wayback Machine projekto.
  40. ↑ Lietuvių darbininkai Vokietijoje – išnaudoti ir palikti likimo valiai
  41. ↑ Lietuviai - Vokietijoje kilusio darbuotojų išnaudojimo skandalo epicentre
  42. ↑ Arbeitslosigkeit fällt im Dezember auf 25-Jahres-Tief
  43. ↑ Dezember-Arbeitslosigkeit auf Rekordtief: 2,76 Millionen ohne Job (FAZ.net informacija)
  44. ↑ Verhaltene Prognose für deutschen Arbeitsmarkt 2015
  45. ↑ Das Jahr mit der niedrigsten Arbeitslosigkeit (Augsburger-Allgemeine)
  46. ↑ Mehr Arbeitslose in Bayern Archyvuota kopija 2014-01-07 iš Wayback Machine projekto.
  47. ↑ Enzkreis bleibt Spitzenreiter: Weiterhin niedrigste Arbeitslosenquote in Baden-Württemberg Archyvuota kopija 2014-01-16 iš Wayback Machine projekto.
  48. ↑ Arbeitsmarkt in NRW profitiert vom milden Winter
  49. ↑ Arbeitslos nach Auslandsaufenthalt, was dann?
  50. ↑ Nedarbo draudimo stažo sumavimas ES ir EEE valstybėse Archyvuota kopija 2015-04-17 iš Wayback Machine projekto. (Prašymo išduoti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpius, įgytus Lietuvoje, forma)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Darbas_Vokietijoje&oldid=6971953"