Suomijos ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Suomijos ekonomika
Stockmann Helsinki by night.jpg
Valiuta Euras
Fiskaliniai metai sausio 1 - gruodžio 31
Prekybos partneriai Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Statistiniai duomenys
BVP 187,6 mlrd. $
BVP augimas 3,1 % (2010)
BVP gyventojui 35300 $
BVP pagal ūkio sektorius žemės ūkis 2,6 %; pramonė 29,1 %; paslaugos 68,2 %
Infliacija 1,2 % (2010)
GKI 28,2
Darbo jėga 2,68 mln.
Bedarbystė 8,1 % (2010)
Pagrindiniai pramonės sektoriai Metalai ir metalų produktai, elektronika, mašinos, laivų statyba, popierius, chemija, tekstilė
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos 73,53 mlrd. $
Pagrindiniai eksporto partneriai Vokietija 10,32 %, Švedija 9,79 %, Rusija 9 %
Importo pajamos 69,11 mlrd. $
Pagrindiniai importo partneriai Rusija 16,28 %, Vokietija 15,76 %, Švedija 14,65 %
Tiesioginės užsienio investicijos 87,99 mln. $
Bendroji skola užsieniui 370,8 mln. $
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas 45,4 % nuo BVP
Tiesioginės įplaukos 66,58 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos 65,33 mlrd. $
Bankų reitingavimas Standard & Poor's: AAA
Rezervo fondas 11492 mlrd. $
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Suomijoje išvystyta laisvos rinkos ekonomika, kuri pagal vienam gyventojui tenkančią produkciją lygi kitų Vakarų šalių ekonomikai, pavyzdžiui, Prancūzijai, Vokietijai, Švedijai ar Jungtinei Karalystei. Didžiausias ekonomikos sektorius yra paslaugos (65,7 %), gamybos ir perdirbimo pramonė (31,4 %) Pirminės produkcijos gamyba sukuria 2,9 %. Didžiausias užsienio prekybai svarbus segmentas yra gamyba. Didžiausių pramonės šakos yra elektronikos (21,6 %), mašinų, transporto priemonių ir kitų metalo gaminių (21,1 %), miško pramonė (13,1 %), ir cheminių medžiagų pramonė(10,9 %). Suomija turi medienos ir keletą mineralų bei gėlo vandens išteklių. Miškininkystė, popieriaus fabrikai ir žemės ūkio sektorius (kuriems mokesčių mokėtojai išleidžia maždaug 2 milijardus eurų per metus) yra politiškai jautrūs kaimo gyventojams. Helsinkio regionas generuoja apie trečdalį BVP. 2004 m. EBPO palyginime, aukštųjų technologijų gamybos Suomijoje užėmė antrą pagal dydį po Airijos. Bendra Trumpalaikė perspektyva yra gera, o BVP augimas buvo didesnis nei daugelyje ES šalių.

Žemės ūkis[taisyti | redaguoti kodą]

Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys)
1 Karvės pienas 2346
2 Miežiai 1340
3 Avižos 809
4 Kviečiai 724
5 Bulvės 659
6 Cukriniai runkeliai 542
7 Kiauliena 203
8 Rapsai 178
9 Vištiena 98
10 Jautiena 83