Recesija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Recesija (lot. recessio – atsitraukimas) – tai situacija, kai nemažiau kaip du ketvirčius iš eilės fiksuojamas neigiamas bendro vidaus produkto augimas, o tai savo ruožtu sukelia ekonomikos susitraukimą.[1] Recesija yra viena iš ekonominių ciklų fazių. Recesija prasideda pasibaigus bumui ir yra ekonominės krizės pradžia, po kurios seka sunkesnė krizės fazė – depresija.

Recesijai būdingas vertybinių popierių kainų kritimas, valiutos nuvertėjimas, ekonomikos susitraukimas, infliacijos sumažėjimas, gamybos nuosmukis, įmonių bankrotai, nedarbo lygio augimas, gyventojų pajamų sumažėjimas ir kt. Recesijai sušvelninti vyriausybės vykdo ekspansinę ekonominę politiką, kad atsigautų skolinimasis ir vartojimas. Didinama pinigų pasiūla, išauga valstybės išlaidos, mažinami mokesčiai, karpomos bazinės palūkanų normos. Recesija gali įvykti dėl nekvalifikuotų vyriausybės veiksmų, neįžvalgumo, taip pat dėl kitų valstybių ūkių nuosmukio, karo, gamtos kataklizmų.[2]

Tarptautinio valiutos fondo vertinimais XXI a. pasaulyje įvyko kelios globaliosios recesijos. 2007–2008 m. finansų krizė sukėlė ekonominį nuosmukį 2009 m., COVID-19 pandemija išprovokavo pasaulio ekonomikos nuosmukį 2020 m.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vainienė, Rūta. „Nuosmukis“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2020-03-29.
  2. Recesija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  3. „„Aišku, kad jau prasidėjo recesija“ – TVF vadovė“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2020-04-12.