Vikisritis:Argentina

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Argentinos portalas

Argentinos žemėlapis

Argentinos Respublika (Argentina) – antra pagal dydį valstybė Pietų Amerikoje ir aštunta pagal dydį pasaulio valstybė, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.

Argentina ribojasi su Brazilija, Paragvajumi, Bolivija, Čile ir Urugvajumi. Užima 2 791 810 km² plotą. Be to, Argentina pretenduoja į Didžiosios Britanijos okupuotas Malvinų salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas, bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą. Oficialiai šalis vadinama Argentinos Respublika (isp. República Argentina).

Argentina nusidriekusi iš šiaurės į pietus apie 3700 km, o iš rytų į vakarus – 1400 km. Šalis skirstoma į 3 svarbiausias dalis: derlingas centrines lygumas ir svarbiausią žemės ūkio sritį – Pampas, atšiaurią plokščiakalnių sritį pietuose – Patagoniją (su Ugnies Žeme), bei vakariniu šalies pakraščiu, Čilės pasieniu besidriekiančią Andų kalnų juostą. Netoli Mendosos miesto yra aukščiausia Pietų Amerikos vieta – Akonkagva (6960 m).

Į straipsnį

Svarbiausi straipsniai

Istorija

Kalbos

Geografija

Politika

Ekonomika

Kultūra ir visuomenė

Bandeonas

Sportas

Statistika

Istorija

Nacionalinio išsivadavimo herojus - Chosė de San Martinas

Išsamiau: Argentinos istorija

Pirmųjų žmonių, gyvenusių Argentinoje maždaug 11 tūkst. m. pr. m. e., pėdsakų randama Patagonijoje. Pirmajame mūsų eros amžiuje vakarų ir šiaurės vakarų Anduose pradėjo formuotis pirmosios civilizacijos (Ansilta, Condorhuasi, Cienaga, Aguada, Santa Maria, Huarpes, Diaguitas, Sanavirones), kurių didžiąją dalį vėliau okupavo kečujai ir pajungė į Inkų imperiją (į kurią įėjo dabartinės Tukumano apylinkės). Šiaurės rytuose susikūrė gvaranių, auginusių juką ir saldžiasias bulves, kultūra. Pampose ir Patagonijoje gyveno nedidelės indėnų gentys, XVII a. sujungtos mapučių.

Pirmieji europiečiai regione pasirodė XVI a. pradžioje - pirmasis pamatęs ir pradėjęs kolonizuoti žemę buvo ispanų jūrininkas Juan Díaz de Solís 1516 metais. Po intensyvios kolonizacijos, 1580 metais iškilo kolonija - Buenos Airės. 1776 m. suformuota La Platos Vicekaralystė.

1810 m. gegužės 25 d. Buenos Airių gyventojai, sužinoję apie Ispanijos karaliaus Ferdinando VII nuvertimą ir prancūzų įsigalėjimą Ispanijos soste, suformavo Pirmąją Chuntą ir nuvertė vicekaralių. 1816 m. liepos 9 d. buvo deklaruota nepriklausomybė nuo Ispanijos.

Nauji politiniai pasikeitimai prasidėjo 1946 m. į valdžią atėjus Chuanui Peronui. Jis siekė suteikti daugiau teisių darbininkų klasei ir susilaukė didelio jų palaikymo.

Pradėta reindustrializacija, padidėjo eksportas. 2003 m. Nestoras Kiršneris išrinktas Argentinos prezidentu. Šalis išsivadavo iš užsienio skolų, pradėtos nacionalizuoti seniau privatizuotos pramonės įmonės.

Rinktinis straipsnis

Oroño bulvaras

Rosarijas (isp. Rosario) - miestas Argentinoje, Santa Fė provincijoje, Paranos upės dešiniajame krante. Tai didžiausias provincijos ir trečias pagal dydį šalies miestas. Išsidėstęs 300 km į šiaurės vakarus nuo Buenos Airių. Mieste gyvena beveik 910 tūkst. gyventojų (2001 m.), o aglomeracijoje - apie 1,16 mln. gyventojų.

Pirmoji pastoviai gyvenama gyvenvietė Pago de los Arroyos dabartinio miesto teritorijoje atsirado XVII a., nors tiksli jos įkūrimo data nėra žinoma. 1719 m. įsikūrė jėzuitų misija. 1724 m. pastatyta pirmoji koplyčia. Piruoju šių žemių žemvaldžiu tapo Luis Romero de Pineda, o gyvenvietė oficialiai įteisinta 1751 m.

Rosarijas - svarbus edukacijos centras tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Mieste įsikūręs Nacionalinis Rosarijo Universitetas (nuo 1968 m.) ir Nacionalinio Technologijų Universiteto filialas. Taip pat yra privatūs Katalikų Pontifiko, Pietų, Lotynų Amerikos Edukacinio Centro ir Atvirasis Interamerikos universitetai.

Į straipsnį

Rinktinė iliustracija

Lago Nahuel Huapi, Argentina, 2005.jpeg
Nauel Uapi ežeras

Ar žinote, kad?

Kategorijos

Commons paveikslėliai