Ust Ordos Buriatų autonominė apygarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ust Ordos Buriatų autonominė apygarda
Усть-Ордынский Бурятский автономный округ
Усть-Ордын Буряадай автономито округ
Flag of Ust-Orda Buryat Autonomous Okrug.svg Coat of Arms of Ust-Ord Buriatia (Ust-Ord Buryatia).png
RussiaUst-OrdaBuryatia2007-07.svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas: Rytų Sibiras
Administracinis centras: Ust Ordynskis
Oficialios kalbos: rusų, buriatų
Gyventojų (2010): 135 294
Plotas: 22 100 km²
  - vandens %: 2,8 %
Tankumas (2010): 6 žm./km²
Ust Orda Buryatia.png

Ust Ordos Buriatų autonominė apygarda (rus. Усть-Ордынский Бурятский автономный округ, bur. Усть-Ордын Буряадай автономито округ) – buvęs Rusijos Federacijos subjektas Sibire, Irkutsko srityje. Administracinis centras – Ust Ordynskis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ust Ordos buriatų-mongolų autonominė apygarda sudaryta 1937 m. ir įėjo į Irkutsko srities teritoriją (nuo 1958 m. vadinta Ust Ordos Buriatų autonomine apygarda). 1990 m. tapo Rusijos Federacijos subjektu Irkutsko srities sudėtyje. 2008 m. sausio 1 d. apygarda sujungta su Irkutsko sritimi.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Teritorija išsidėsčiusi Lenos-Angaros plynaukštėje ir Pribaikalės kalnuose. Klimatas vidutinių platumų, ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra apie -22 °C, liepos temperatūra +17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – apie 300 mm. Per apygardą teka Angara (Bratsko tvenkinio dalis) su intakais Kuda, Osa. Teritoriją dengia miškastepė, pušų ir maumedžių taiga.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

Gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Didesnės gyvenvietės (tūkst. gyv.):

  • Ust Ordynskis – 16,4
  • Kutulikas – 5,6
  • Bochanas – 5,4
  • Novonukutskis – 4,5
  • Osa – 4,4
  • Bajandajus – 3,2


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas