Rumšiškių kapinės

Koordinatės

54°51′43″š. pl. 24°12′02″r. ilg. / 54.862032°š. pl. 24.200613°r. ilg.

Vieta

Kaišiadorių rajono savivaldybė

Seniūnija

Rumšiškių seniūnija

Plotas

3,2 ha

Naudotas

veikiančios

Registro Nr.

u. k. 33352 / 2165 / 40057

Rumšiškių miestelio kapinės – veikiančios kapinės Kaišiadorių rajone, Rumšiškėse. Įsikūrusios miestelio pietvakariuose, šalia Kauno marių, 200 m į šiaurę nuo Rumšiškių bažnyčios. Užima 3,2 ha plotą.^[1] Šalia pagrindinių vartų (nuo bažnyčios pusės) pastatytas informacinis stendas su kapinių planu ir pažymėtais lankytinais objektais – koplyčia, žymių žmonių kapavietėmis.

Vaikščiojant po kapines, pastebima, jog jose senieji kapai išsidėstę ne vienoje eilėje ar sankaupoje arčiau centro, prie koplyčios, o pasklidę tarp naujų kapų. Tai primena, jog kapinės buvo iškeltos.^[2] Palaikai čia buvo perlaidoti iš Kauno marių dugne, atidarant Kauno hidroelektrinę, likusių kapinių.

Rumšiškių kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų objektų:

Lietuvos karių kapai (palaidoti Jonas Apanavičius, Petras Kaulavičius, Feliksas Stankus, Vladas Adomavičius)^[3]
Šv. Onos koplyčia, pastatyta 1840 m.^[4]
Poeto Jono Aisčio kapas su Antano Kmieliausko sukurtu paminklu^[5]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad miestelio kapinės savo amžių skaičiavo ar ne šešiais šimtais metų. Dalį palaikų išsikasė ir perkėlė į naujas kapines savieji. Sovietmečiu vyravo kitas gyvenimo būdas ir tarpusavio santykiai, todėl didžioji dauguma rumšiškiečių palaikų liko Kauno mariose.^[6]

Iškeliant bažnyčią, po jos didžiuoju altoriumi rasta kripta su keliais karstais, apie kurių buvimą nebuvo žinoma. Iš išlikusių drabužių nustatyta, kad ten būta dviejų kunigų ir vyskupo palaikai. Visa tai Kauno vyskupijos nurodymu buvo aprašyta, palaikai perlaidoti naujosiose kapinėse.^[6] Buldozeriui lyginant senojo šventoriaus kalvelę, buvo išrausti vokiečių kareivių palaikai, palaidoti 1917 m. pabaigoje – 1918 m. pradžioje. Jie perkelti į naujųjų miestelio kapinių patvorį ir užmiršti.^[6]

1958 m., prieš užliejant Kauno marias ir perkeliant Rumšiškių miestelį, iš įvairių vietovių į kapines naujoje vietoje perkelti ir sovietinių karių palaikai. Centrinėje kapinių dalyje, 8x7 m dydžio plote, buvo palaidota 19 karininkų ir 275 kareiviai, be to, buvo pastatytas 7,75 m aukščio paminklas – ant postamento stovintis sovietinis „Karys-nugalėtojas“ (paminklo autorius – skulptorius Bernardas Bučas). Atgimimo laikais paminklas buvo susprogdintas, o sovietinių karių palaikai perkelti į rajono centrą Kaišiadoris.^[7] Į atsilaisvinusią vietą iš rytinio kapinių pakraščio buvo dar kartą perkelta Šv. Onos koplyčia.

Palaidojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stasys Tijūnaitis (1888–1966), pedagogas, žurnalistas
Jonas Aistis (1904–1973), poetas
Vaidotas Daunys (1958–1995), redaktorius, poetas
Jonas Laucė (1917–2003), rašytojas
Bronius Morkevičius (1950–2004), teatro režisierius

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antkapis: „Čia atkeltam / Lietuvos krikščionybės / pradininkui nežinomam / vyskupui atminti. / Jubiliejiniai 1987 m.“
Pedagogo Stasio Tijūnaičio kapas
1934 m. Nemune nuskendusio kun. Antano Rupšio kapas, 2017 m. vandalų išniekintas^[8]
Bažnyčios rėmėjos Agotos Grigaitis šeimos kapavietė