Horno kyšulio nacionalinis parkas

Koordinatės: 55°49′0″ p. pl. 67°25′0″ v. ilg. / 55.81667°š. pl. 67.41667°r. ilg. / 55.81667; 67.41667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Horno kyšulio nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Horno salos kraštovaizdis
Horno salos kraštovaizdis
Vieta: Čilės vėliava Čilė
Magelano ir Čilės Antarktidos regiono vėliava Magelano ir Čilės Antarktidos regionas
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Puerto Viljamsas
Žemėlapis rodantis Horno kyšulio nacionalinis parkas vietą.
Horno kyšulio nacionalinis parkas
Koordinatės: 55°49′0″ p. pl. 67°25′0″ v. ilg. / 55.81667°š. pl. 67.41667°r. ilg. / 55.81667; 67.41667
Plotas: 630,93 km²[1]
Įkurtas: 1945 m.
Valdymas: Nacionalinė miškų korporacija
Vikiteka: Horno kyšulio nacionalinis parkas

Horno kyšulio nacionalinis parkas (isp. Parque nacional Cabo de Hornos) – saugoma gamtos teritorija pačiuose Čilės pietuose, Magelano ir Čilės Antarktidos regione, Čilės Antarktidos provincijoje. Apima du salynus – Volastono ir Hermitės – esančius Dreiko sąsiaurio šiauriniame pakraštyje. Įsteigtas 1945 m. Patenka į Horno kyšulio UNESCO biosferos rezervatą.[1]

Nacionalinis parkas apima keletą negyvenamų salų, iškilusių atšiauriuose subantarktiniuose Dreiko sąsiaurio vandenyse. Didžiausios parko salos – Volastono, Hermitės, Grevio, Heršelio, Deseito, Beilio, Horno. Pastarosios salos pietinėje dalyje yra žymusis Horno kyšulys, laikomas piečiausiu Pietų Amerikos tašku. Salos uolingos, kalnuotos, aukštis iki 670 m (Haido kalnas Volastono saloje).

Salose veši piečiausi pasaulyje magelaniniai miškai, kuriuose augantys blizgieji ir antarktiniai notofagai, Drimys winteri yra labai kreivi, žemaūgiai, palinkę, nes prisitaikę prie 150 km/h greitį pasiekiančių vėjų. Didelę dalį paviršiaus dengia aukštapelkės, veši įvairios žaliosios samanos ir kerpsamanės. Horno kyšulio nacionalinio parko salos yra jūrinių paukščių karalystė – čia gausu albatrosų, didžiųjų audrapaukščių, magelaninių pingvinų, aplinkiniuose vandenyse ir pakrantėse gyvena jūrų drambliai, tikrieji banginiai, juodasmakriai ir čiliniai delfinai, katinės ūdros.[1]

Horno saloje yra švyturys, koplyčia, alkaldija, paminklas „Klajojantis albatrosas“ (1992 m.), pastatytas aplinkiniuose vandenyse žuvusių jūreivių atminimui.[1]

Į Horno salą plaukia kruizai ir užsakomi laivai iš Puerto Viljamso.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]