Maljinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maljinas Inchenjero Chakobačio apylinkėse

Maljinas (isp. mallín) – Pietų Amerikos pietuose esančioje Patagonijoje būdingi drėgni duburiai ir šlapynės, esančios tarp skurdžių plokščiakalnių ir stepių. Susidaro tokiose vietose, kur į paviršių išeina nuolat susitelkia vanduo – slėnių pakopose, bazaltinių plokštikalnių atšlaitėse.[1]

Maljinuose susidaro savitos buveinės iš viksvuolinių, miglinių ir vikšrinių augalų, o pati būdingiausia rūšis – baltijinis vikšris (juncus balticus). Pelkėtose šlapynėse, kur ištisus metus telkšo vanduo, auga kaliforninis meldas (Schoenophectus californicus), dalį metų užliejamuose maljinuose auga tankus kilimas iš baltijinių vikšrių, viksvų, Pratia repens, purienų Caltha sagittata, neužliejamose, bet gerai drėkinamose maljinų pievose auga blyškieji eraičinai (Festuca pallescens) ir baltijiniai vikšriai, sausesniuose stepiniuose duburiuose vyrauja eraičinai ir ašuotės. Šiaurės Patagonijoje taip pat yra maljinų, kuriose viešpatauja kortaderijos.[1]

Maljinai daug kur intensyviai naudojami gyvulių ganymui, dėl to ilgainiui pradeda druskėti ir yra sunaikinami vėjo bei vandens erozijos. Maljinai yra svarbi migruojančių paukščių poilsio vieta, Patagonijos gyvūnų girdyklos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Andrea Coronato, Fernando R. Coronato, Elizabeth Mazzoni, Mirian Vázquez. Patagonia: una síntesis de su geografía física. Ediciones Universidad Nacional de la Patagonia Austral, 2017.