Baltijinis vikšris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juncus balticus

Baltijinis vikšris (Juncus balticus litoralis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Šeima: Vikšriniai
( Juncaceae)
Gentis: Vikšris
( Juncus)
Rūšis: Baltijinis vikšris
( Juncus balticus)

Baltijinis vikšris (Juncus balticus) – vikšrinių (Juncaceae) šeimos daugiamečių augalų rūšis.

Natūraliai paplitusi Baltijos jūros regione (Skandinavija, Suomija, šiaurės vakarų Rusija, Baltijos šalys, Lenkija, Vokietija), taip pat Beniliukse, Britų salose, Prancūzijoje, Ispanijoje, beveik visoje Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje (vakaruose ir Patagonijoje).[1]

Aukštis iki 75 cm.[2] Stiebai pliki, statūs.

Auga pelkėse, maršose, šlapynių, jūrų pakrantėse, įsikuria žmogaus paveiktuose kraštovaizdžiuose.[3] Mėgsta šlapią arba drėgną, paprastai druskingą dirvą.[4] Lietuvoje auga Baltijos jūros pakrantėje.[5] Patagonijoje baltijinis vikšris – būdingiausias maljinais vadinamų šlapynių ir duburių augalas.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juncus balticus Willd., Kew Royal Botanic Gardens
  2. Stace, C. A. (2010). New Flora of the British Isles (Third ed.). Cambridge, U.K.: Cambridge University Press.
  3. Juncus balticus – Baltic rush, Go Botany
  4. Juncus balticus – Willd., pfaf.org
  5. Pajūrio buveinės (B)
  6. Andrea Coronato, Fernando R. Coronato, Elizabeth Mazzoni, Mirian Vázquez. Patagonia: una síntesis de su geografía física. Ediciones Universidad Nacional de la Patagonia Austral, 2017.