Kalbuko ugnikalnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kalbuko ugnikalnis | |
|---|---|
 |
|
| Šalis |  Čilė |
| Koordinatės | |
| Aukštis: | 2003 m |
| Tipas: | stratovulkanas |
| Amžius: | |
| Aktyvumas: | aktyvus |
| Paskutinis išsiveržimas: |
1972 m. |
Kalbuko ugnikalnis (isp. Volcán Calbuco) – ugnikalnis Čilėje, Los Lagoso regione, Ljankihuės provincijoje, į pietus nuo Ljankihuės ežero. Įeina į Ljankihuės nacionalinį rezervatą. Aukštis 2003 m.
Nuo 1837 m. ugnikalnis buvo išsiveržęs 9 kartus. Labai galingas išsiveržimas įvyko 1893–1894 m. kuomet 30 cm dydžio vulkaninės bombos skriejo 8 km nuo kraterio. 1917 m. išsiveržimo metu susidarė laharai, iškilo lavos kupolas, 1929 m. išsiveržimo metu liejosi lava, veržėsi piroklastų srautai.
1861 m. Kalbuko ugnikalnį tyrinėjo Ignas Domeika.
Ugnikalnio pavadinimas kilo iš mapudungunų kalbos žodžių kallfü ko, reiškiančių „žydrą vandenį“.
