Debesuotumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
10-ies balų debesuotumas

Debesuotumas – debesų kiekis, matomas dangaus skliaute arba skridimo trąsoje. Matuojamas 10 balų skalėje: 0 – debesų visai nėra), 5 – debesys dengia pusę dangaus, 10 – visas dangus užtrauktas. Nusakant debesų kiekį, be bendrojo debesuotumo (į jį įeina visų aukštų debesys) taip pat išskiriamas apatinių debesų debesuotumas. Jų žemutinė riba – ne aukščiau kaip 2 km.

Lietuvoje paprastai labiausiai apsiniaukę būna rudenį – spalio – lapkričio mėnesiais, giedriausi mėnesiai – gegužė ir birželis. ~100 dienų per metus būna visiškai apsiniaukusios. Mažiausiai apatinių debesų užfiksuojama Nidoje (gegužės – birželio vidurkis 3,5 balo), labiausiai debesuota – Vilniuje ir Kaune (metinis vidurkis 7,3 balo)[1].


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Debesuotumas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 402 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka