Migdolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prunus dulcis

Migdolas (Prunus dulcis)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Eilė:	Erškėtiečiai ( Rosales)
Šeima:	Erškėtiniai ( Rosaceae)
Pošeimis:	Slyviniai ( Prunoideae)
Gentis:	Slyva (gentis) ( Prunus)
Pogentė:	Slyva (pogentė) ( Prunus)
Rūšis:	Migdolas ( Prunus dulcis)

Migdolas (lot. Prunus dulcis, sin. Prunus amygdalus, angl. Almond, vok. Mandel) - erškėtinių (Rosaceae) šeimos, slyvų (Prunus) genties medis. Natūraliai paplitęs Artimuosiuose Rytuose (Irane, Saudo Arabijoje, Levanto regione, pietų Turkijoje), o auginamas Viduržemio jūros regione, Pakistane, Kinijoje, JAV, Australijoje.

Migdolas - 4-10 m aukščio lapus metantis medis. Kamieno skersmuo ~30 cm. Lapai lacentiški, 1,2-4 cm pločio. Žiedai rausvi, 3-5 cm skersmens, su 5 vainiklapiais. Ant šakos susiformuoja po du žiedus ir žydi anksti pavasarį. Vaisius - 3,5-6 cm ilgio kaulavaisis. Migdolo vaisiaus branduolys (vadinamas migdolo riešutu) naudojamas kulinarijoje.