Kernavės rezervatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas įkurtas pietryčių Lietuvoje, dešiniajameNeries krante. Plotas 196,2 ha, direkcija Kernavėje. Rezervatas įsteigtas 1989 m. siekiant išsaugoti neįkainojamą archeologijos, istorijos ir gamtos paminklų kompleksą.

2004 m. Sudžou mieste (Kinija) vykusioje 28-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Kernavės archeologinė vietovė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

[taisyti] Gamtos ir kultūros vertybės

Apie piliakalnius plačiau skaitykite str. Kernavės piliakalniai.

Vaizdingame Pajautos slėnyje netoli Neries aptikti gausūs archeologiniai radiniai ir 5 piliakalnių kompleksas liudija turtingą Lietuvos krašto istoriją. Gyventojai čia įsikūrė jau IX-VIII tūkstm. pr. m. e. Pirmaisiais mūsų eros amžiais Pajautos slėnyje išaugo stambios gyvenvietės, gynybai buvo naudojami piliakalniai. XIII a. Kernavė tapo feodaliniu miestu, kurio gynybinį branduolį sudarė 4 piliakalniai. Aukuro kalne buvo kunigaikščio dvarvietė, Mindaugo sostas, Lizdeikos ir Kriveikiškių piliakalniai – tai saugoję kunigaikščio pilį priešpiliai. Piliakalnių papėdėje išaugo amatininkų ir pirklių kvartalai, o Pilies kalne susiformavo aukštutinė miesto dalis. Upės sąnašos, palaidojusios apleistą po 1390 m. kryžiuočių antpuolių miestą Pajautos slėnyje, puikiai išsaugojo iki mūsų laikų daugybę radinių.

Muziejaus ekspozicijoje galima susipažinti su unikalia archeologine medžiaga. Kernavė garsėja Rasos švente, rengiamomis gyvųjų amatų dienomis.

Kernavės piliakalniai
Kernavės piliakalniai


UNESCO vėliava UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 1137
(anglų k.)(prancūzų k.)


Asmeniniai įrankiai