Bražuolė (upė)
| Bražuolė | |
|---|---|
 Bražuolės upė ties Bražuolės kaimu
| |
| Ilgis | 22,7 km |
| Baseino plotas | 109,4 km² |
| Vidutinis debitas | 0,71 m³/s |
| Ištakos | Bražuolės apylinkės |
| Žiotys | Neris |
| Šalys | Lietuva |
Bražuolė – upė pietryčių Lietuvoje, Dzūkų aukštumoje, Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Neries kairysis intakas, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Neries regioninis parkas. Prasideda Trakų rajone ties Bražuolės kaimu, apie 0,5 km į šiaurę nuo Galvės ir Akmenos ežerų krantų. Teka į šiaurę ir šiaurės vakarus pelkėtu slėniu, Elektrėnų savivaldybės teritorija, teka per Dekio ir Bakos ežerus. Žemupyje pasuka į rytus, prateka Vievio mišką. Neries regioniniame parke įteka į Nerį 125 km nuo jos žiočių, šalia Papiškių kaimo.
Ilgis 23 km, baseino plotas 109 km². Vaga aukštupyje reguliuota. Plotis 4-5 m, gylis 0,3-0,7 m. Srovės greitis 0,2 m/s. Vidutinis debitas 0,9 m³/s.[1] Vidutinis nuolydis 274 cm/km[2].
Intakas – Pylimas (kairysis). Bražuolės upės slėnyje yra Bražuolės pelkė.
Prie Bražuolės upės yra gyvenvietės: Bražuolė, Strazdiškės, Baltamiškis. Bražuolės upės kairiajame krante yra Bražuolės piliakalnis, Bražuolės akmuo, Bražuolės tufų atodanga.
1994 m. lapkričio 6 d. ant geležinkelio tilto per Bražuolę į šiaurės rytus nuo Vievio bandyta įvykdyti Bražuolės diversija.
Upėvardis kildintinas iš žodžių bražėti („brazdėti, krabždėti“), bražuoti („skusti, gramdyti“).[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Rainys. Bražuolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 461 psl.
- ↑ Bražuolė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 283
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.