Karmėlavos piliakalnis

Karmėlavos piliakalnis
Aikštelė ant piliakalnio apjuosta gynybinio pylimo
Karmėlavos piliakalnis
Koordinatės	54°58′26.5″ š. pl. 24°04′00.5″ r. ilg.
Vieta	Kauno rajonas
Seniūnija	Karmėlavos seniūnija
Aukštis	30 m
Plotas	81x61,5
Naudotas	XIV a.
Žvalgytas	1971
Tirtas	1975-1977, 1998-2004 m.

Karmėlavos piliakalnis ir kapinynas – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Karmėlavoje. Objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1997 m. (unikalus kodas – 5053).

Piliakalnis

Piliakalnis, dar vadinamas Pilimi, yra miestelio šiaurinėje dalyje, Neries kairiojo kranto aukštutinės terasos krašte. Iš trijų pusių jį juosia daubos, pietryčių pusėje yra aukštuma. Šlaitai nuo daubų pusės statūs, apie 30 m aukščio, apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais, vasarą dengiančiais vaizdą į Neries slėnį. Viršūnės aikštelė ovali, 81x61,5 m dydžio, su apardytu kultūriniu sluoksniu. Aikštelėje stovi nuosava sodyba (gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, sklypas dirbamos žemės) . Aikštelę žiedu juosia 230 m ilgio platus, 9–26 m pločio ir 1–5 m aukščio, išorėje 9 m aukščio pylimas. Už jo yra 110 m ilgio, 4,5 m gylio ir 40 m pločio gynybinis griovys. Piliakalnio pietinėje papėdėje dalis griovio užpilta, o žiedinio pylimo dalis nukasta, įrengiant įvažiavimą į sodybą.

Pilis

Piliakalnyje stovėjo 1385 m. minima Visvaldės pilis, kurią 1388 m. nuo Vokiečių ordino apgynė kunigaikščio Skirgailos vadovaujami pilėnai. Gynybai buvo panaudotos bombardos. 1391 m. rugpjūčio mėn. pilį užėmė ir sunaikino nuo Ukmergės traukiantys kryžiuočiai. Piliakalnis datuojamas XIV a.

Tyrimai

Piliakalnį aprašė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. 2001 m. šalia piliakalnio ieškota papėdės gyvenvietės, rastas tik akmeninis pabūklo sviedinys bei geležinis strėlę primenantis dirbinys, kurie greičiausiai susiję su kariniais veiksmais pilies apgulties metu.

Galerija

• 
  Užvažiavimas
• 
  Sodyba
• 
  Supantis pylimas
• 
  Aikštelės pakraštys į Neries pusę

Kapinynas

Kapinynas yra 1 km į pietus nuo piliakalnio, miestelio šiaurės vakarų dalyje. 1975–1977 m. ir 1998–2004 m. jį tyrė Vytauto Didžiojo karo muziejus (tyrimų vadovė K. Rickevičiūtė). Ištirti 222 kapai, datuojami XIV–XVI a. Mirusieji laidoti karstuose. Juose buvo puodų su degėsiais. Rasta geležinių plačiaašmenių kirvių, peilių ir odinių makščių liekanų, adatų, ietigalių, segių, apyrankių, antkaklių, auskarų, kabučių, žiedų, antsmilkinių, smeigtukų, monetų, odinių piniginių ir rankinių fragmentų, puoštų metaliniais apkalais, skiltuvų, skustuvų, galąstuvų. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Lankymas

Ant piliakalnio įsikūrusios sodybos adresas yra Piliakalnio g. 32, tačiau objektas pasiekiamas iš kitos pusės. Vykstant keliu  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis , pasukama į Pylimo gatvę, toliau – Draugystės gatve iki galo, į pravažiavimą tarp garažų ir apie 150 m vingiuotu keliuku iki piliakalnio. Nuorodų į objektą ar kitos turistinės informacijos vietoje nėra.

Literatūra

• Petras Tarasenka. „Lietuvos piliakalniai“. Vilnius, 1956. p.88.
• Petras Kežinaitis. „Kauno apylinkės“. Vilnius, 1958. p.122-123.
• Vytautas Daugudis. „Karmėlavos piliakalnis“. Mokslas ir gyvenimas, 1969
• „Lietuvos piliakalniai: atlasas“. Vilnius, 2005. t. 1, p. 324-325

Nuorodos

• Karmėlavos piliakalnis
• Karmėlavos piliakalnis Kultūros vertybių registre