Merkurijus (planeta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Merkurijus
MESSENGER first photo of unseen side of mercury.jpg
Orbitos charakteristikos
Vid. atstumas
nuo Saulės
57 909 176 km
0,387 av
Perihelis 46 001 272 km
Afelis 69 817 079 km
Ekscentricitetas 0,205 630 69
Apskriejimo periodas 87,969 35 d.
Sinodinis periodas 115,8776 d.
Greitis orbitoje, km/s
min
vid
max
38,86
47,36
58,98
Fizinės charakteristikos
Pusiaujo skersmuo 4 879,4 km
Paviršiaus plotas 7,5×107 kv.km
Tūris 6,1×1010 kub.km
Masė 3,302×1023 kg
Vidutinis tankis 5,427 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis 3,701 m/s²
Antrasis kosminis greitis 4,3 km/s
Apsisukimo apie ašį periodas 58,65 d.
Pusiaujinis sukimosi greitis 10,892 km/h
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą 7 °
Paviršiaus temperatūra, K
min
vid
max
100
-
700
Palydovų skaičius 0
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis, MPa labai menkas
Atmosferos tankis
Kalis 31,7 %
Natris 24,9 %
Atominis deguonis 9,5 %
Argonas 7 %
Helis 5,9 %
Molekulinis deguonis 5,6 %
Azotas 5,2 %
Anglies dioksidas 3,6 %
Vandens garai 3,6 %
Vandenilis 3,2 %

Merkurijus (sen. lietuvių pavadinimas Saulės dukra Vaivora) – artimiausia Saulei planeta, už kurios kita, toliau nuo Saulės esanti planeta, yra Venera.

Merkurijus aplink Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita (nuotolis nuo Saulės kinta nuo 46 iki 70 milijonų km), dėl to Saulės apšviestas paviršius įkaista iki 700 K (430 °C) perihelyje ir iki 560 K (290 °C) afelyje. Per ilgą Merkurijaus naktį temperatūra nukrinta iki 110 K (-163 °C). Merkurijaus skersmuo 2,6 karto, o masė 18 kartų mažesnė negu Žemės.

Merkurijus apskrieja Saulę per 87,97 dienas, o apie ašį apsisuka per 58,647 dienos, todėl saulinė para jame trunka 175,942 Žemės dienas.

Merkurijaus geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Merkurijaus geologija iš visų Saulės sistemos kietųjų planetų mažiausiai tyrinėta. Kaip Marso ir Mėnulio, Merkurijaus geologinė istorija yra suskirstyta į eras:

  • Pretolstojus
  • Tolstojus
  • Kaloris
  • Mansuris
  • Kuiperis

Eros išskirtos santykinės geochronologijos būdu. Absoliutus šių erų amžius kol kas neaiškus.

Po planetos susiformavimo prieš maždaug 4 milijardus metų, Merkurijaus paviršius buvo intensyviai bombarduojamas kometų ir asteroidų. Šių susidurimų metu Merkurijaus pluta nusėta įvairaus dydžio krateriais. Krateriai panašūs į Mėnulio kraterius, tačiau yra keli skirtumai. Merkurijaus krateriai mažesni, po susidurimo išmesta medžiaga nusėdo arčiau kraterio. Tai aiškinama didesne nei Mėnulio traukos jėga. Kaip ir Mėnulyje krateriai „sensta“. Naujausių kraterių morfologijoje galima pastebėti spindulinius išmetimo pėdsakus. Laikui bėgant šie pėdsakai nyksta. Pagal tai nustatomas santykinis kraterių amžius.

Manoma, jog ši planeta turi maždaug 1800 km spindulio geležies ir nikelio branduolį, virš jo – silikatų mantiją ir granito bei bazaltų plutą. Merkurijaus magnetinis laukas maždaug 300 kartų silpnesnis negu Žemės.

Merkurijaus tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Detalios paviršiaus nuotraukos, gautos 1974-1975 m. kai JAV kosminė stotis „Mariner 10“ tris kartus praskriejo pro šią planetą. Paviršius labai panašus į Mėnulio – nusėtas gausybe apskritų įvairaus dydžio kraterių, susidariusių krintant į paviršių stambiems meteoritams. Didžiausių kraterių skersmuo siekia 200 km. Apskrita Kaitros jūra, kurios skersmuo 1300 km, ir kurią supa 2 km aukščio kalnai, matyt susidarė Merkurijui susidūrus su stambiu meteoriniu kūnu arba nedideliu asteroidu. Daugelyje Merkurijaus vietų matyti nuo 0,5 km iki 20 km ilgio pylimai, kurių aukštis siekia nuo kelių šimtų metrų iki kilometro. Merkurijaus krateriai pavadinti įvairių šalių rašytojų, menininkų, kompozitorių pavardėmis.

Aptikta labai reta Merkurijaus atmosfera.[1] Joje yra silicio, natrio ir vandens jonų. [2]

2004 m. rugpjūčio 3 d. NASA paleido erdvėlaivį „Messenger“. Tam, kad pasiektų artimiausią Saulei planetą, aparatas panaudos Žemės ir Veneros gravitacinius laukus. Po dviejų suartėjimų su Venera, erdvėlaivis 2008 m. du kartus praskriejo pro Merkurijų, o 2011 m. „Messenger“ tapo planetos palydovu. Mokslinės programos trukmė – vieneri metai. Zondas iki Merkurijaus skrido šešerius su puse metų. Automatinė stotis iki Merkurijaus skrido įmantria trajektorija, ir prieš priartėdama prie Merkurijaus, vieną kartą aplenkė Žemę ir du kartus – Venerą, iš viso „Messenger“ apskriejo Saulę 15 kartų, įveikė 7,8 mlrd. km ir kainavo 446 mln. dolerių. Aparatas gabena 7 prietaisus, kurių masės – nuo 3,1 iki 13,1 kg (viso 42,4 kg). Tai kamera, 4 spektrometrai, lazerinis aukštimatis ir magnetometras. Jais bus fotografuojamas Merkurijaus paviršius iš 193 km aukščio, tiriamas reljefas, grunto sudėtis, aplinkinė erdvė, magnetinis laukas, sudarys Merkurijaus paviršiaus žemėlapius. Opiausi klausimai: koks – kietas ar skystas yra Merkurijaus branduolys ir kas kuria magnetinį lauką. Kada ir kaip Merkurijuje atsirado lygumos ir plutos trūkiai? Kaip susidaro ir Saulės vėjui atsispiria retutė Merkurijaus atmosfera? Ar jo ašigaliuose esama ledo?

Palydovų Merkurijus neturi.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mercury's Atmosphere: A Surface-Bounded Exosphere „Space Science Reviews" 131 tomas, 1-4 numeris, p. 161-186. 2007 m. rugpjūtis. Žiūrėta 2009 m. sausio 24 d.
  2. Zondas pirmą kartą istorijoje įskriejo į Merkurijaus orbitą, www.delfi.lt; žiūrėta 2011 m. balandžio 3 d.


Commons-logo.svg Vikiteka: Merkurijus (planeta) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Saulės sistemos objektai
Solar system.png
SaulėMerkurijusVeneraŽemėMarsasJupiterisSaturnasUranasNeptūnas
MėnulisNykštukinės planetosKometosAsteroidai