Neptūnas (planeta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Neptūnas
Neptūnas
Orbitos charakteristikos
Vid. atstumas
nuo Saulės
4498 252 900 km
30,068 963 48 av
Perihelis 4459 631 496 km
Afelis 4536 874 325 km
Ekscentricitetas 0,008 585 87
Apskriejimo periodas 60 223,3528 d.
164,88 m.
Sinodinis periodas 367,49 d.
Greitis orbitoje, km/s
min
vid
max
5,385
5,432
5,479
Fizinės charakteristikos
Pusiaujo skersmuo 49 528 km
Paviršiaus plotas 7,619×109 kv.km
Tūris 6,254×1013 kub.km
Masė 1,0243×1026 kg
Vidutinis tankis 1,638 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis 11,15 m/s²
Antrasis kosminis greitis 23,5 km/s
Apsisukimo apie ašį periodas 16 val. 6 min. 36 sek.
Pusiaujinis sukimosi greitis 9660 km/h
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą 28,32 °
Paviršiaus temperatūra, K
min
vid
max
50
53
Palydovų skaičius 13
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis, MPa (paviršiaus) >100
Atmosferos tankis
Vandenilis (H2) 80 %±3,2 %
Helis (He) 19 %±3,2 %
Metanas (CH4) 1,5 %±0,5 %
Deuteris (sunkusis vandenilis, ²H, HD) 0,000192 %
Etanas (C2H6) 0,0000015 %
Neptūno simbolis
Šis straipsnis apie Saulės sistemos planetą. Apie romėnų dievą žiūrėkite Neptūnas (mitologija).

Neptūnas – Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniu 5,4 km/s greičiu. Plika akimi yra nematomas, kadangi opozicijoje jo ryškis siekia tik 7,6 ryškio. Pro teleskopą opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2,5" kampu. Neptūno atmosfera susideda iš vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių nuolatos dengia debesys. Atmosferos geometrinis albedas 50 %. Neptūno temperatūra 38 K (-235.15 pagal Celsijų). Paviršių veikiausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, centre ~20 500 km spindulio tų pat ledų ir silikatų branduolys. Medžiagos tankis centre 4,8 g/cm³, temperatūra 12 000 K. Neptūną Vandenio žvaigždyne 1846 m. atrado J. G. Gale ~1 laipsnio nuotoliu nuo tos vietos, kurią iš Urano judėjimo trikdymų nepriklausomai vienas nuo kito apskaičiavo prancūzas U. Leverjė ir anglas Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo JAV kosminė stotis Voyager 2.

Neptūno vidutinis atstumas nuo Saulės – 4497 milijonai kilometrų. Apskaičiuota, kad jo atmosferos temperatūra lygi -210 °C. Neptūnas – labiausiai atitolusi nuo saulės planeta.

Neptūno skersmuo – 49 500 km. Jo paros ilgumas – 16 valandų 7 minutės (patikslintas Arizonos universiteto (JAV) planetologo Ericho Karkoschkos tikslesnis paros laikas 15 val. 57 min. 59 sek.), o metai trunka 165 Žemės metus. Iš kosmoso Neptūnas atrodo mėlynas, nes jo atmosferos metanas sugeria raudoną šviesą. Didžioji Juodoji Dėmė Neptūno vandenilio, helio ir metano atmosferoje yra milžiniška – joje tilptų Žemė.

Gamtiniai palydovai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Neptūno palydovai.

Neptūnas turi 14 žinomų gamtinių palydovų. Didžiausias jų – Tritonas, kurį atrado William Lassell, praėjus tik 17 dienų po paties Neptūno atradimo. Tritonas, skirtingai nuo kitų didelių planetinių palydovų, skrieja priešinga orbita.

Kiti žinomesni Neptūno palydovai: Nereidė, Protėjas, Najadė, Talasa, Despina, Galatėja, Larisa.

Dar penki palydovai atrasti 20022003 m.


Commons-logo.svg Vikiteka: Neptūnas (planeta) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Neptūnas


Saulės sistemos objektai
Solar system.png
SaulėMerkurijusVeneraŽemėMarsasJupiterisSaturnasUranasNeptūnas
MėnulisNykštukinės planetosKometosAsteroidai