Kalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalis (K)
K-TableImage.png
Periodinė grupė Šarminis metalas
Atomo numeris 19
Išvaizda

Balkšvas metalas
K,19.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)
39,0983 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys 235 pm
Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)
418,5(4,34) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija [Ar] 4s1
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys 203 pm
Jono spindulys

133 (+1e) pm

Elektroneigiamumas 0,82 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas -2,92 V
Oksidacijos laipsniai 1
Termodinaminės savybės
Tankis 0,856 g/cm³
Šiluminė talpa 0,753 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas 79,0 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra 336,8 K
Lydymosi šiluma 102,5 kJ/mol
Virimo temperatūra 1047 K
Garavimo šiluma 2,33 kJ/mol
Molinis tūris 45,3 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas 5,230 Å

Kalis – cheminis elementas, šarminis metalas, žymimas K. Atominis skaičius – 19. Kambario temperatūroje – minkštas balkšvas metalas, ore iš lėto oksiduojasi, sudarydamas Kalio oksidą, pakaitintas – užsidega. Su vandeniu reaguoja, sudarydamas kalio šarmą (kalio hidroksidą), išskirdamas iš vandens vandenilį. Reakcijos metu išskirtos vandenilio dujos užsidega. Reakcijos metu išsiskiria daug šilumos, dėl to gali įvykti sprogimas. Panašias į Kalio chemines savybes turi natris.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kalio junginiai anksčiau būdavo išgaunami šarminant jūros augalų ir medienos pelenus (arab. al kali – iššarmintas, gautas šarminant).

Izotopai[taisyti | redaguoti kodą]

Dabar yra žinomi 24 kalio izotopai. 3 izotopai randami gamtoje. Populiariausias gamtoje yra 39K izotopas. Radioaktyvus natūralus 40K izotopas laikomas pagrindine gyvūnų ir augalų savaiminės mutacijos priežastimi. [1]

Kalis organizme[taisyti | redaguoti kodą]

Kalis yra ląstelių protoplazmos sudedamoji dalis. Jis trukdo baltymams prisijungti vandenį ir gerina ląstelinių sienelių laidumą. Jis svarbus nervų ir raumenų ląstelių veiklai. Jei trūksta kalio, sutrinka nervų ir raumenų dirglumas, apetitas, virškinamojo trakto darbas, susilpnėja kraujagyslių tonusas, raumenys, sutrinka širdies darbas, atsiranda mieguistumas. Kalis yra natrio antagonistas, todėl maisto produktuose kalio ir natrio turi būti atitinkamu santykiu. Kalis reikalingas ląstelių osmosiniam slėgiui ir vandens balansui palaikyti; pagerina augalų krūmijimąsį, sėklų daigumą, derlingumą; gyvūnų organizme skatina druskų išsiskyrimą iš organizmo, turi įtaką nervinių inpulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies ritmui.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • JAV kalio chlorido injekcijos buvo naudojamos vykdyti mirties bausmei, kadangi jis tik sustabdo širdį, nepakenkdamas kitiems žmogaus organams. [1]
  • Kalio superoksidas reaguoja su anglies oksidu ir atnaujina orą kasyklose. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Iliustruotas mokslas. 2008/1(4), 73 p.

Vikiteka