Kalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalis (K)
Periodinė grupė Šarminis metalas
Atomo numeris 19
Išvaizda

Balkšvas metalas

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)
39,0983 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys 235 pm
Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)
418,5(4,34) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija [Ar] 4s1
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys 203 pm
Jono spindulys

133 (+1e) pm

Elektroneigiamumas 0,82 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas -2,92 V
Oksidacijos laipsniai 1
Termodinaminės savybės
Tankis 0,856 g/cm³
Šiluminė talpa 0,753 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas 79,0 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra 336,8 K
Lydymosi šiluma 2,33 kJ/mol
Virimo temperatūra 1030,793 K
Garavimo šiluma 76.9 kJ/mol
Molinis tūris 45,3 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė kubinė, tūriškai centruota
Gardelės periodas 5,230 Å

Kalis – cheminis elementas, šarminis metalas, žymimas K. Atominis skaičius – 19. Kambario temperatūroje – minkštas balkšvas metalas, ore iš lėto oksiduojasi, sudarydamas Kalio oksidą, pakaitintas – užsidega. Su vandeniu reaguoja, sudarydamas kalio šarmą (kalio hidroksidą), išskirdamas iš vandens vandenilį. Reakcijos metu išskirtos vandenilio dujos užsidega. Tada išsiskiria daug šilumos, dėl to gali įvykti sprogimas. Panašiomis į kalio chemines savybes pasižymi natris.

Kalio liepsnos testas

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalio junginiai anksčiau būdavo išgaunami šarminant jūros augalų ir medienos pelenus (arab. al kali – iššarmintas, gautas šarminant).

Izotopai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabar yra žinomi 24 kalio izotopai. 3 izotopai randami gamtoje. Dažniausias gamtoje yra 39K izotopas. Radioaktyvus natūralus 40K izotopas laikomas pagrindine gyvūnų ir augalų savaiminės mutacijos priežastimi.[1]

Kalis organizme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalis yra ląstelių protoplazmos sudedamoji dalis. Jis trukdo baltymams prisijungti vandenį ir gerina ląstelinių sienelių laidumą. Jis svarbus nervų ir raumenų ląstelių veiklai. Jei trūksta kalio, sutrinka nervų ir raumenų dirglumas, apetitas, virškinamojo trakto darbas, susilpnėja kraujagyslių tonusas, raumenys, sutrinka širdies darbas, atsiranda mieguistumas. Kalis yra natrio antagonistas, todėl maisto produktuose kalio ir natrio turi būti atitinkamu santykiu. Kalis reikalingas ląstelių osmosiniam slėgiui ir vandens balansui palaikyti; pagerina augalų krūmijimąsį, sėklų daigumą, derlingumą; gyvūnų organizme skatina druskų išsiskyrimą iš organizmo, turi įtaką nervinių inpulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies ritmui.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • JAV kalio chlorido injekcijos buvo naudojamos vykdyti mirties bausmei, kadangi jis tik sustabdo širdį, nepakenkdamas kitiems žmogaus organams.[1]
  • Daug kalio sunaudojama gaminant superoksidą KO2, kuris yra naudojamas povandeniniuose ir kosminiuose laivuose deguoniui regeneruoti,[2] kaip ir kasyklose.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Iliustruotas mokslas. 2008/1(4), 73 p.
  2. Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 279 p. ISBN 9955-25-108-5.