Orto kometoidų debesis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Įsivaizduojamas Orto debesies ir Koiperio žiedo vaizdas.
Hipotetinio Orto debesies atstumo palyginimas su atstumais tarp Saulės sistemos narių.

Orto kometoidų debesis yra hipotetinis sferinės formos kometų debesis, esantis tarp 1000 ir 100 000 AV nuo Saulės. Šis atstumas yra apie 1000 kartų didesnis, nei atstumas nuo Saulės iki Plutono, jis beveik lygus vienam šviesmečiui – beveik ketvirtadaliui atstumo nuo mūsų iki artimiausios žvaigždės Kentauro Proksimos. Nors Orto debesies egzistavimo nepatvirtina jokie tiesioginiai stebėjimai, astronomai yra įsitikinę, kad iš jo atlekia visos ilgų periodų ir Halio kometos tipo kometa, o trumpaperiodės kometos, sprendžiant iš jų orbitų, atlekia iš Koiperio žiedo.

Hipotezė[taisyti | redaguoti kodą]

1932 metais estų astronomas Ernstas Öpikas pasiūlė mintį, kad kometos atsiranda iš debesies, esančio tolimiausiame Saulės sistemos pakraštyje. 1950 m. šią mintį atgaivino olandų astronomas Janas Hendrikas Ortas, norėdamas paaiškinti kylantį prieštaravimą: kometos sunaikinamos, perėjusios per vidinę Saulės sistemą vos keletą kartų, tačiau, jei stebimos kometos egzistuoja nuo pat Saulės sistemos atsiradimo, jos jau turėtų būti sunaikintos ir mes jų nebematytume. Pasak Orto hipotezės, Orto debesyje egzistuoja milijardai kometų branduolių, kurių dėl didelio atstumo neveikia Saulės spinduliavimas. Iš debesies išlėkusios kometos nuolat papildo mūsų stebimas kometas, pakeisdamos tas, kurios žūsta perlėkdamos Saulės sistemą.

Sudėtis ir sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad Orto debesis užima milžiniškus erdvės tūrius nuo išorinės Koiperio žiedo ribos iki 50 000 AV nuo Saulės. Jis skirstomas į sferinės formos išorinį Orto debesį (20 000–50 000 AV nuo Saulės) ir toroido formos vidinį Orto debesį (50–20 000 AV). Išorinis debesis tik silpnai traukiamas Saulės, iš jo į vidinę Saulės sistemą atlekia ilgaperiodės kometos. Vidinis Orto kometoidų debesis dar vadinamas Hilso debesiu.

Manoma, kad išoriniame kometoidų debesyje yra trilijonai kometų branduolių, didesnių nei ~1,3 km, atstumai tarp kurių yra milijonai kilometrų. Tiksliai nežinoma Orto debesies masė, tačiau manoma, kad ji neturėtų viršyti kelių Žemės masių. Dauguma Orto debesies objektų turbūt sudaryti iš įvairių elementų ledo, tačiau objekto 1996 PW atradimas leidžia manyti, kad ten yra ir akmeninių dangaus kūnų.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad Orto kometoidų debesis yra proplanetinio disko, susiformavusio aplink Saulę maždaug prieš 4,6 mlrd. metų, liekana. Jo išorinė dalis menkai siejasi su Saulės sistema, todėl jį lengvai gali paveikti pralekiančios kitos žvaigždės. Plačiausiai priimta hipotezė apie Orto debesies susiformavimą teigia, kad Orto debesies objektus, susidariusius daug arčiau Saulės, į Saulės sistemos paribius išmetė dujinių milžinių, pvz, Jupiterio, gravitacinės jėgos. Iš pradžių kometoidų orbitos buvo ypatingai ištęstos elipsės ar parabolės, vėliau kitų žvaigždžių įtaka bei galaktinės potvynių jėgos orbitas padarė labiau apskritiminėmis.

Orto debesies objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Iki šiol buvo atrasti tik du objektai, kurių orbitas galima priskirti Orto kometoidų debesiui: Sedna ir 2000 CR105.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka