Asteroidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Asteroidas 243 Ida

Asteroidas (gr. aster - žvaigždė + eidos - pavidalas) – mažytė planeta, planetoidas, mažas (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnas, skriejantis elipsine orbita (orbitos plokštumos posvyris ~10 laipsnių). Saulės sistemoje atrasta tūkstančiai asteroidų (2005 m. lapkričio mėnesį buvo užregistruota virš 305 000 asteroidų). 12 712 turi pavadinimus, kiti numeruojami.

Ne visi asteroidai skrieja ties asteroidų žiedu. Kai kurie iškrypsta toli nuo jo, kaip, pavyzdžiui, Erotas, Ikaras, Hidalgas, Amūras, Apolonas.

Asteroidų palyginimas su Mėnuliu: 4 Vesta ir Cerera

Asteroidai[taisyti | redaguoti kodą]

Asteroidų sukimosi apie savo ašį būdingi periodai 4–20 h. Jie būna sferoido, pailgos ar netaisyklingos formos. Jų paviršius kietas, nusėtas smūginiais krateriais. Asteroidai neturi atmosferos. Suminė žinomų asteroidų masė sudaro ~5 % Mėnulio masės. Didesni asteroidai: Paladė, Vesta, Higiėja, Davida. Atrasta apie 30 asteroidų, kurių skersmuo >200 km, ir ~250 asteroidų, kurių skersmuo >100 km. Suminė pastarųjų masė sudaro ~90 % visų atrastų asteroidų masės.

Asteroidų sudėtis labai įvairi ir menkai suprasta. Cerera, atrodo, yra sudaryta uolinio branduolio padengto ledo mantija. Vesta - iš nikelio-geležies branduolio, olivino mantijos ir bazalto plutos. 10 Higėja - sudaryta iš anglies chondrito, manoma, yra didžiausias nediferencijuotas asteroidas. Daugelis, galbūt dauguma, asteroidų tėra gravitacijos silpnai susietos nuolaužų krūvos. Dalis asteroidų turi palydovus ar yra dvinariai. Nuolaužų krūvos, palydovai, dvinariai asteroidai ir asteroidų šeimos, manoma, yra asteroidų susidūrimų pasekmė.

Šiuo metu yra žinoma daugiau kaip 9000 (anot naujausių duomenų - 20 000) asteroidų. 1991 m. kosminė stotis Galileo pirmą kartą perdavė į Žemę asteroido Gaspros nuotraukas. 1993 m. Galileo nufotografavo Idą, asteroidą, turintį palydovą Daktilį. 1997 m. kosminė stotis NEAR (Near Earth Asteroid Rendezvous) perdavė Matildos nuotraukas. Visi 3 asteroidai yra išmarginti smūginiais krateriais.

Atradimų istorija[taisyti | redaguoti kodą]

XVIII a. buvo pradėta intensyviau ieškoti trūkstamos planetos tarp Marso ir Jupiterio planetų, kuri turėjo būti remiantis Ticijaus ir Bodės taisykle. 1801 m. sausio 1 d. atrastas pirmasis asteroidas Cerera (atradėjas Džiuzepė Pjacis Palerme), tačiau nuo 2006 m. laikoma nykštukine planeta. Iki 1807 buvo atrasti dar trys: 2 Paladė, 3 Junona, 4 Vesta.

Vėliau kurį laiką daugiau asteroidų atrasti nepavyko, bet 1845 m. Karlas Henkė atrado penktą asteroidą Astrėją. Nuo 1850 m. asteroidų atrandama kasmet.

Žemei pavojingi asteroidai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurių asteroidų orbitos yra labai ištęstos, elipsės formos ir jų orbitos yra artimos Žemės orbitai. Tokie asteroidai yra priskirti pavojingųjų asteroidų klasei:

Lietuviški asteroidų pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviškus pavadinimus turi 10 asteroidų:

Pirmi trys atrasti Krymo observatorijoje, paskutinieji šeši – Molėtų observatorijoje.


Commons-logo.svg Vikiteka: Asteroidas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Saulės sistemos objektai
Solar system.png
SaulėMerkurijusVeneraŽemėMarsasJupiterisSaturnasUranasNeptūnas
MėnulisNykštukinės planetosKometosAsteroidai