Hohencolernai Zigmaringenai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hohencolernų Zigmaringenų pilis
Hohencolernų kunigaikštystė 1849 m.

Hohencolernai Zigmaringenai (vok. Hohenzollern-Sigmaringen) – Hohencolernų dinastijos katalikiškoji švabiškoji atšaka, Rumunijos valdovų, nuo 1881 m. karalių dinastija, valdžiusi 18661947 m.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Giminė kilusi iš Zolorino ar Zolrės pilies Švabijoje, apie 24 km į pietus nuo Tiubingeno. Pradininku laikomas Zolerno grafas Frydrichas (m. 1125 m.) Kai Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1191 m. grafui Frydrichui I iš Zolerno (m. 1201 m.) suteikė Niurnbergo burggrafo titulą, Hohencolernai skilo į frankoniškają ir švabiškają linijas.[1] Nuo švabiškosios Hohencolernų šakos 1576 m. atsiskyrė Hohencolernai-Hechingenai, kurių paskutinis palikuonis mirė 1869 m.

Valdant dinastijos pradininkui Karoliui I Rumunija 1877 m. paskelbta nepriklausoma, 1881 m. karalyste.

Hohencolernai Zigmaringenai[taisyti | redaguoti kodą]

Rumunijos valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Hohencolernai Zigmaringenai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 611 psl.