Aleksandras Merkelis
| Aleksandras Merkelis | |
|---|---|
| Gimė | 1907 m. sausio 24 d. Mikaičiai, Gruzdžių valsčius |
| Mirė | 1994 m. sausio 11 d. (86 metai) Niujorkas |
| Veikla | literatūros tyrinėtojas, rašytojas, žurnalistas |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Aleksandras Merkelis (1907 m. sausio 24 d. Mikaičiai, Gruzdžių valsčius – 1994 m. sausio 11 d. Flušingas, Niujorkas, Kvinso raj., palaidotas Kaune) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, rašytojas, žurnalistas, visuomenininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Žagarės Saulės progimnazijoje, 1925 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1932 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė lietuvių ir rusų filologijos studijas. 1927 m. su kitais įsteigė studentų korporaciją „Samogitia“.
1927–1928 m. dirbo mokytoju Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, 1929–1931 m. Šiaulių mokytojų seminarijoje. Nuo 1931 m. vertėsi žurnalistika, 1936–1940 m. žurnalo „Jaunalietuvių vadovas“ redaktorius, 1937 m. – Eltos Vidaus informacijos skyriaus redaktorius. 1938–1939 m. prezidento A. Smetonos sekretorius. 1939 m. balandžio 13-lapkričio 2 d. dienraščio „Lietuvos aidas“ redaktorius, pradėjęs leisti laikraščio „Lietuvos aidas“ vakarinę laidą. 1941–1942 m. dirbo Studijų biure ir parengė dokumentinį veikalą apie Raudonąjį terorą Lietuvoje 1940 m. birželio 15 d. – 1941 m. birželio 27 d. 1944 m. veikalas nusiųstas į Švediją, vėliau – į JAV Kersteno komitetą. 1943–1944 m. dienraščio „Ateitis“ kultūros skyriaus redaktorius. Spaudoje reiškėsi nuo 1924 m. ir bendradarbiavo per 50 laikraščių ir žurnalų, daugiausia rašė kultūros klausimais.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, redagavo lietuvių pabėgėlių stovyklų leidinius. 1946 m. Hanau lietuvių stovykloje pradėjo leisti „Radijo žinias“, virtusias „Informaciniu biuleteniu“, rotatoriumi spausdintą 20 p. savaitraštį „Lietuvių žinios“. 1945 m. Fuldos lietuvių stovykloje suorganizavo spaustuvėje spausdinamą savaitraštį „Mūsų viltis“, 1946 m. Visbadeno stovykloje redagavo savaitraštį „Lietuvių tremtinių žinios“. 1947 m., 1948 m. ir 1949 m. redagavo „Mūsų kalendorių“ ir 1948 m. leidinį apie Vydūną. A. Merkelio pastangomis 1946 m. gegužės 11-12 d. Hanau buvo sušauktas pirmasis tremties lietuvių žurnalistų suvažiavimas, kuris jį išrinko valdybos viršininku; nuo 1947 m. Šveinfurte antrojo žurnalistų suvažiavimo iki 1953 m. Lietuvių žurnalistų sąjungos valdybos pirmininkas. [1]1949 m. persikėlė į JAV, kurį laiką dirbo laikraščio „Vienybė“ redakcijoje.
Nuo 1924 m. bendradarbiavo spaudoje, paskelbė daugiau kaip 3000 straipsnių, daugiausia rašė kultūros klausimais. Parašė apybraižą apie S. Daukantą ir M. Valančių, pjesių, radijo vaidinimų. Redagavo jubiliejinę knygą „Vydūnas“ (1948 m.), parašė monografiją apie Vydūną (neišleista).[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- L. Giros bibliografija, 1929 m.
- Jonas Jablonskis, 1930 m.
- M. Valančiaus paaugusių žmonių knygelė, 1930 m.
- Vaižgantika, 1931 m.
- Du garsingieji žemaičiai, 1931 m.
- Jaunoji Lietuva, 1932 m.
- Juozas Tumas-Vaižgantas, monografija, 1934 m., 2 leid. J. Karvelis, 1955 m., 3 leid. Vaga, 1989 m.
- Antanas Smetona – Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas ir vadas, monografija, 1938 m.
- Vydūnas, 1948 m.
- Antanas Smetona, monografija, Amerikos lietuvių tautinės sąjungos leidinys, 1964 m.
- Didysis varpininkas Vincas Kudirka, monografija, Akademinio Skautų sąjūdžio Vydūno Jaunimo fondas, 1989 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 323 psl.
- ↑ Antanas Balašaitis. Aleksandras Merkelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 708 psl.