Bridai
| Bridai | ||
|---|---|---|
  Bridai |
||
| 56°00′40″š. pl. 23°20′53″r. ilg. / 56.011°š. pl. 23.348°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šiaulių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šiaulių kaimiškoji seniūnija | |
| Gyventojų | 288 | |
 Vikiteka |
Bridai | |
Bridai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurę nuo Šiaulių, į rytus nuo kelio 154 Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė . Pro kaimą teka Kulpės intakas Svalė. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka ir medicinos punktas.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bridai išsidėstę šiaurinėje seniūnijos dalyje. Žemės paviršius beveik visur lyguma. Šiaurės rytiniame pakraštyje dirvožemis panašus į durpyno žemę. Teritorijos aukštis virš jūros lygio yra 97–100 m, aukštėjantis pietų kryptimi.
Pagal etnografines ribas Bridai priklausytų Žemaitijai, bet žmonės save laiko vakarų aukštaičių tarmės atstovais, nors šia tarme kalba netiksliai, žymūs šiaulietiškos patarmės bruožai. Dalis žmonių kalba žemaičių kalba.
Nors kaimas nėra labai didelis, bet nuo seno turi savo žemių atskirų plotų pavadinimus. Centrinės gatvės vidurys ir kiemai iš abiejų pusių turėjo Kudliškės pavadinimą. Pietinėje šios gatvės dalyje dabar esanti pieva prieš mokyklos vartus vadinta Lieknu. Iki melioracijos čia buvo nedidelė, bet vasarą neišdžiūstanti bala. Iš jos ištekėjo Svalės upelis. Po melioracijos bala nusausinta ir pradėtas statyti didelis naujųjų kultūros namų pastatas. Iki kolūkių griūties jo nebaigė statyti – viduje nebuvo pilnai įrengtas, nors jau susirinkimai ir koncertai vykdavo, o po 15 metų visai nugriovė. Žemė į vakarus nuo Liekno, tarp dabartinės Vaivorų gatvės ir plento vadinta Užliekniu. Plotas į pietus nuo Liekno, už mechanizacijos kiemo, vadinta Žagarkalniu.
Į rytus nuo mokyklos kiemo iki Kėblių kalno buvusi žemė vadinosi Mickalniu. Žemė į vakarus nuo Kudliškių (Bridų gatvės) už dabartinio parko iki miško vadinosi Bubliškis. Tai didelė pelkėta pieva, kuri vasarą vietomis neišdžiūdavo. Čia žmonės brido šienauti Gal ir kaimo pavadinimas iš to kilęs. Melioracijos vajaus metu pieva nusausinta. Ilgas melioracijos griovys, perkasus kalvelę per parką, sujungtas su upeliu. Svalė tarsi gavo naują aukštupį ir pailgėjo apie 1,5 km.
Rytinėje kaimo dalyje, už Grušo miško, yra durpinga žemuma. Pagal mišką ši pelkė vadinosi Juodliekniu, o jos centrinė ir rytinė dalis turėjo Voverbalos vardą. Iš čia prasideda Mūšos intakas Voverkis. Per Voverbalą iškastas ilgas melioracijos griovys iki Voverkio upelio. Į šį griovį ir Voverkį išleidžia savo vandenis Bridų vandens valymo įrenginiai.
1970 m. S. Joniko iniciatyva Briduose įkurtas 6 ha ploto parkas. Jį projektavo tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo institutas Kaune. Parko medelių sodinimą organizavo ūkio agronomė Ona Žakevičienė. Augalus pasodino tiksliai pagal projektą. Tik prie rytinio kampo pritrūko medelių, ir pora augalų grupių liko nepilnos. Vėliau niekas medelių nebenupirko. Parką nuomoja Šiaulių universiteto gamtos fakultetas. Stebimas medžių ir krūmų vystymasis. Tačiau parko veja apleista, retai šienaujama, ganomi gyvuliai. Parke yra nedidelis tvenkinys, tinklinio aikštelė. Pastatytas tautodailininko Prielaidos medinis stogastulpis. [2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bridų senosios kaimo gatvės susiformavo XVI a. gale valakų reformos metu. Kaimas pirmą kartą paminėtas 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo aprašymo dokumentuose. [3] 1769 m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo metu į Šiaulius M. Kulnius buvo atsivedęs grupelę vyrų iš Bridų ir Šiaulių miesto žydo parduotuvėje pirko pusę kilogramo parako. Sukilėliai dvarą savo rankose išlaikė apie du mėnesius. Nesulaukę pagalbos, dalis valstiečių grįžo namo, kitus išvaikė kariuomenė. Dalis sukilėlių ir mažesnių vadų buvo nubausti rykštėmis. Šiaulių vadas Dovydas Kadata gavo 200 rykščių, M. Kulnius – 20 rykščių.
Po trečiojo Abiejų tautų Respublikos padalijimo carienė Jekaterina II Šiaulių ekonomijos dvarus, taip pat ir Bridus padovanojo savo favoritui, rusų armijos generolui, grafui Platonui Zubovui. Po 1861 m. žmonės nebepriklausė dvarui, tapo dalinai laisvi, bet valstiečių žemė tapo jų nuosavybe tik po 1904 m., kai baigėsi išpirkų iš baudžiavos mokėjimas. 1864 m. įsteigtas Sutkūnų valsčius, kuriam priklausė ir Bridai. 1918 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Taryba ir pirmoji vyriausybė kreipėsi į šalies žmones, ragindama kurti savivaldybes, rinkti parapijų ir valsčių komitetus. Bridų apylinkėje toks komitetas nebuvo išrinktas, nes neatsirado norinčių atkurti carinio modelio Sutkūnų valsčių. Apylinkė perėjo į Šiaulių valsčių.
1940 m. vasarą panaikinta Bridų seniūnija ir įkurta Bridų apylinkės taryba. Pasibaigus karui, seniūnija vėl pervadinta į apylinkės tarybą. [4]
1949–1991 m. kaime veikė kolūkis. Kai kolūkiui vadovavo pirmininkai Stasys Jonikas ir Aloyzas Jocas, buvo pastatyti kultūros namai, vieni gražiausių Lietuvoje, nauja mokykla, parduotuvė, valgykla, darželis, medicinos punktas, senelių namai. Kolūkyje dirbo per 70 statybininkų, kurie statė architektų, projektuotojų specialiai Bridams suprojektuotus pastatus. Buvo iškasti tvenkiniai, pasodintas didžiulis retų medžių parkas, iki dabar ošia maumedynas. Miestelio centre ir centrinėje gatvėje prie visų individualių gyvenamųjų namų buvo įrengti prabangūs kalvio rankomis sukurti šviestuvai. Po 1992 m. privatizacijos dauguma pastatų, dekoratyvinių elementų sugriauta, sunaikinta, kai kurie išlikę paversti landynėmis.[5] Nugriauti kultūros namai, kuriuose viešėjo ir pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Kaime užvėrė duris vaikų darželis, valgykla, pirtis, centrinio šildymo katilinė, 1946–2008 m. veikusi Bridų pagrindinė mokykla.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1616–1795 m. | Šiaulių ekonomija | |
| 1864–1918 m. | Sutkūnų valsčius | Kauno gubernija |
| 1918–1950 m. | Šiaulių valsčius (nuo 1920 m. Bridų seniūnijos centras) | Šiaulių apskritis |
| 1950–1962 m. | Bridų apylinkės centras | Šiaulių rajonas |
| 1962–1968 m. | Ginkūnų apylinkė | |
| 1968–1995 m. | Šiaulių apylinkė | |
| 1995– | Šiaulių kaimiškoji seniūnija | Šiaulių rajono savivaldybė |
M. Gorbačiovo vizitas Briduose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
TSRS Prezidento M. Gorbačiovo atvykimo į Lietuvą ir Bridus tikslas aiškinamas įvairiai. Šiauliai pasirinkti dėl dviejų priežasčių. Oficialioji – pakvietė buvęs mokslo draugas Mindaugas Stakvilevičius, tuometinis partijos Šiaulių miesto komiteto pirmasis sekretorius. Kita praktinė priežastis – Zoknių aerouostas. Michailas Gorbačiovas į keliones vykdavo dviem dideliais lėktuvais. Lietuvoje tokiems lėktuvams nusileisti tiko tik Zokniai. O tikrasis vizito tikslas – tramdyti Lietuvos Išlaisvinimo Sąjūdį ir nuo TSKP atskilusią Lietuvos komunistų partiją. Jau nebuvo didelė paslaptis, kad Lietuva ruošiasi atsiskirti nuo TSRS.
Į Šiaulius Michailas Gorbačiovas ir atvyko tais dviem lėktuvais. Vienas jų atvežė 3 lengvąsias šarvuotas mašinas ir 2 autobusus bei visą virtuvės ir valgyklos reikmenų komplektą. Maždaug po 4 valandų antru lėktuvu atskrido M. Gorbačiovas su žmona, oficiali delegacija, apsauginiai ir apie 30 vidaus reikalų kariuomenės karių. Pasitiko juos visa Lietuvos valdžia. Tarp jų buvo naujai atsiskyrusios savarankiškos Lietuvos komunistų partijos sekretorius Algirdas Brazauskas, TSKP programos platformą palaikantys senieji komunistai ir jų sekretorius Mykolas Burokevičius. Sutikime buvo visas Lietuvos saugumo komitetas, Šiaulių miesto vadovai, kai kurie žurnalistai.
M. Gorbačiovas ir jo delegacija Šiauliuose sustojo poroje vietų, pamojavo susirinkusiems, trumpai pakalbėjo ir po dviejų valandų atvyko į Bridus. Bridai pasirinkti todėl, kad tuometinis ūkio vadovas Aloyzas Jocas buvo TSRS Aukščiausios Tarybos deputatas, ūkis garsėjo savo ūkine veikla. Važinėjo M. Gorbačiovas ir jo delegacija trimis juodais, šarvuotais lengvaisiais automobiliais. Delegaciją lydėjo du dideli autobusai. Viename jų važiavo žurnalistai, kitame – vidaus reikalų kariuomenės kariai, ginkluoti automatais. Kareiviai iš autobuso nė karto neišlipo.
Briduose M. Gorbačiovas pirmiausia sustojo mechaninių dirbtuvių kieme. Jį sutiko mechanizatoriai, buvo daug pašalinių žmonių. Žmonės laikė iškėlę plakatus, kur buvo skelbiami Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės siekiai. Svečias juos visus perskaitė, paprašė nuleisti ir garsiai pasakė, kad su jų turiniu nesutinka. Vėliau jam buvo pristatyti ūkio vadovai, grupė mechanizatorių, o tarpe jų ir mechanizatorius Jonas Klusas. M. Gorbačiovas panoro apžiūrėti J. Kluso vairuojamą traktorių ir kartu su Klusu nuėjo į remonto salę. Teko eiti ilgoku, blogai apšviestu koridoriumi tarp sandėliukų ir buitinių patalpų. Keli apsauginiai nuėjo jiems iš paskos. Tai pamatęs, tuometinis Lietuvos saugumo komiteto pirmininkas Eduardas Eismuntas garsiai ėmė reikšti nepasitenkinimą: „Tokį žmogų nuvedė į tokį urvą!“. Pasirodo, įėjimas į mechaninių dirbtuvių vidų vizito plane nebuvo numatytas, ir saugumiečiai ten iš anksto nepasiuntė savo žmonių. Po kelių minučių svečias grįžo, ir incidentas baigėsi. Vėliau M. Gorbačiovas su žmona lankėsi Jono Kluso namuose. Svetainėje svečias su žmona atsisėdo prie stalo. Teiravosi apie darbą, santykius su pirmininku, atlyginimu už darbą ir pan. Girdėdamas teigiamus atsakymus, Gorbačiovas pritariamai linkčiojo galva ir šypsojosi. Tačiau, išgirdęs pasakytą labai jau vidutinę uždarbio sumą, sukluso, nustojo linkčioti ir pakeitė pokalbio temą. Svečias su žmona aplankė Bridų vaikų darželį, gyvenvietės centrą, domėjosi statybų eiga. Jį lydėjo ir jam aiškino ūkio vadovas Aloyzas Jocas.
Pietavo visa delegacija Bridų medicinos punkto pastate esančios moterų svetainės patalpose. Valgė savo atsivežtą ir savo virėjų pagamintą maistą. Apsauginiai, žurnalistai, rajono vadovai ir kiti svečiai pietavo ūkio visuomeninėje valgykloje. Po pietų nedidelėje salėje vyko susitikimas su Šiaulių rajono įstaigų ir organizacijų vadovais. M. Gorbačiovas agitavo gyventi bendroje sąjungoje, ją stiprinti darbu. Smerkė atsiskyrimą, nors laisvės idėjų nepasmerkė: „Gyvenkite laisvi esamoje sąjungoje“.
Prieš vizitą ir vizito dieną tarp žmonių sklido nerimo kalbos. Visi suprato, kad Lietuva slysta iš Sąjungos. Jau atsiskyrė komunistų partija, Rašytojų sąjunga ir kt. Taip pat buvo aišku, kad Tarybų Sąjunga laikosi savo partijos ir armijos dėka ir jėga. Todėl labai nerimo tie, kurie jau buvo metę partinius bilietus, ar ruošėsi tai daryti. Nerimo ir dalis jaunimo, kuriems netrukus reikėjo eiti į kariuomenę, bet jie to nenorėjo. Vizito metu svečiai daug agitavo, aiškino pažiūras, bet nė karto neužsiminė apie represijas, prievartą ar areštus. Po vizito žmonių nuotaikos pagerėjo.[6]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1984 m.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 201 | 170 | 155 | 180 | 321 | 378 | ||
| 1989 m.sur.[13] | 1997 m. | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | ||
| 406 | 456 | 414 | 317 | 288 | - | ||
| |||||||
Iki 1922 m. žemės reformos Briduose buvo 15 ūkininkų, kurie turėjo po 1 valaką (21 ha) ir daugiau žemės. Po pusę valako turėjo 8 ūkininkai. Buvo tokių, kurie turėjo ir mažiau. Valakiniai ūkiai šie: Petro Abromo (63 ha), Jurgio Abromo (52 ha), Beno Augio (53 ha), Petro Akunio (48 ha), Viktoro Beconio (21 ha), Jono Beconio (18 ha), Kazio Balčiūno (22 ha), Jurgio Balčiūno (24 ha), Vinco Gegecko (24 ha), Kosto Jankausko (33 ha), Felikso Jokubaičio (31 ha), Juozo Rumbino (22 ha), Jono Stočkaus (39 ha). [17]
Gyventojų sumažėjo 1944–1958 m. Tuomet kūrėsi kolūkis, žmonės bėgo nuo jo. Be to, 9 šeimos buvo ištremtos į Sibirą. Tremtinių šeimų tėvų pavardės: Feliksas Lunskis, Ratkus Juozas, Feliksas Jokubaitis, Zita Šiaulienė, Abromienė, Ignas Plukas (be šeimos), Viktoras Akunis (gim. 1924 m.), Albina Augienė, broliai Juozas ir Pranas Balčiūnai (be šeimų). Į rusų kariuomenę pateko Petras Akunis, Antanas Gegeckas, Viktoras Rumbinas. Partizanauti į mišką išėjo Juozas Gegeckas, Feliksas Šaulys, Albinas Šaulys. Vėliau gyvenimas keitėsi ir po truputį gerėjo, daugėjo gyventojų. [18] Tačiau 1998 m. prasidėjus masinei emigracijai gyventojų skaičius vėl pradėjo mažėti.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Steponas Bačiūnas. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 74 psl.
- ↑ Bridai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 480 psl.
- ↑ Brydė Saulės žemėje, 43 psl.
- ↑ Prarasti Bridai. Šiaulių kraštas, 2008 m. spalio 4 d.
- ↑ Brydė Saulės žemėje., 74-78 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Bridai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 266 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Bridai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 285
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Brydė Saulės žemėje., 71 psl.
- ↑ Brydė Saulės žemėje., 73 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Smilgiai (Šiauliai) – 1 km | Račiai (Šiauliai) – 5,2 km Strazdai (Gruzdžiai) – 5,1 km |
Tautiniai – 4,9 km |
| |||||||
| KURŠĖNAI – 25 km |
|
Domantai (Šiauliai) – 2,8 km | |||||||||
| Pakarčiūnai – 4 km Vinkšnėnai – 4 km |
Sutkūnai – 3,3 km ŠIAULIAI – 8,7 km |
Girelė (Šiauliai) – 3,1 km | |||||||||
